Permainų vėjai: kokia bus naujoji Kinijos kariuomenė?

Pekine iki kasmečio Nacionalinio liaudies kongreso buvo paskelbtas šių metų gynybos biudžetas. Pasak Kinijos nacionalinio statistikos biuro, biudžeto augimas bus mažiausias nuo 2010 metų, kai jis padidėjo 7,7 procento.

Prognozuojama, kad 2016 metų gynybos finansavimas taip pat bus 10 proc. mažesnis. Tačiau kariuomenės biudžetas vis tiek didės sparčiau nei Kinijos ekonomika, kuri, spėjama, augs 6,5–7 procentus.

Xi Jinpingo tikslas – suvienyti Liaudies išsivadavimo armiją, oro pajėgas ir naująsias raketines pajėgas. Prezidentas siekia sukurti JAV stiliaus jungtinę vadovavimo sistemą, kuri leistų karinėms pajėgoms geriau apginti Kinijos suverenitetą ir interesus už šalies sienų.

Nuo 1979 metų jokiuose konfliktuose nedalyvavusią Kinijos kariuomenę daugiausia sudaro sausumos pajėgos. Be abejonės, Kinijos kariuomenės transformacija smarkiai paveiks visų dėl teritorijų nesutariančių Azijos Ramiojo vandenyno šalių kariuomenių veiklą bei šiame žemyne savo įtaką stiprinančios Amerikos veiksmus.

„Viena lėtesnio finansavimo priežasčių – lėtėjanti Kinijos ekonomika, – teigė Singapūre esančios S.Rajaratnamo tarptautinių mokslų mokyklos tyrėjas Collinas Kohas Swee Leanas. – Tai nėra didelis finansavimo apribojimas. Jie paprasčiausiai nenori vidaus ir užsienio visuomenei siųsti klaidingo signalo apie kariuomenės modernizavimo programą.“

Kinijos ekonomika pernai paaugo tik 6,9 proc., šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 25 metus. Nors Kinijos gynybos biudžetas per pastarąjį dešimtmetį padidėjo daugiau nei dukart, jis vis dar toli gražu neprilygsta JAV gynybos biudžetui.

2016 metais Pentagonas gynybai skirs 585 mlrd. dolerių (531,8 mlrd. eurų), iš dalies reaguodamas į stiprėjantį Kinijos kariuomenės pajėgumą. Ši suma yra keturis kartus didesnė, nei gynybai ketina skirti Kinija.

Tačiau Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas apskaičiavo, kad Kinija greičiausiai išleidžia daugiau, nei rodo oficialūs biudžeto skaičiavimai. Jei į skaičiavimus įtraukiami kariniai tyrimai ir plėtra, ginklų importas, karinės statybos bei pensijos, tikrosios gynybai skiriamos lėšos yra maždaug 55 proc. didesnės, nei skelbiama viešai.

Apskaičiuota, kad Kinijos gynybai 2014 metais buvo skiriama 2,1 proc. viso BVP, o tai 1,3 proc. daugiau, nei remiantis oficialiu skaičiavimu.

Įtampa tarp JAV ir Kinijos augo dėl pastarosios pastangų įrodyti, kad jai priklauso 80 proc. Pietų Kinijos jūros teritorijos. Jūroje esančiose salose Kinija neseniai įrengė karinės paskirties pastatus, taip mėgindama parodyti, jog kontroliuoja vieną judriausių vandens kelių pasaulyje.

Siekdama išlaikyti atsvarą Kinijos veiksmams šioje jūros teritorijoje, JAV pradėjo plukdyti karinius laivus netoli salų per vadinamąsias „laisvos navigacijos“ operacijas.

Pristatydama biudžetą Nacionalinio liaudies kongreso atstovė Fu Ying JAV veiksmus ir augantį jūrinių pajėgų skaičių regione pavadino sukarinimu. Fu Ying taip pat teigė, kad Kinijos sprendimas Pietų Kinijos jūroje dislokuoti raketas ir radarus yra gynybinis veiksmas.

„Gynybiniai pajėgumai nėra tas pats, kas sukarinimas, – tikino Fu Ying. – Jei JAV iš tiesų nori išsaugoti taiką ir stabilumą šiame regione, ji turėtų palaikyti Kinijos pastangas problemas spręsti derybų būdu.“

Kinijos kariuomenės augimas ir kylanti įtampa dėl teritorijų greičiausiai lems, kad Azijos Ramiojo vandenyno regionas iki šio dešimtmečio pabaigos kariuomenei skirs daugiausia lėšų visame pasaulyje. Karybos leidėjo „IHS Jane's“ teigimu, 2020 metais šiame regione vienas iš trijų dolerių bus išleidžiamas gynybos tikslams, palyginti su 2010 metais skiriamu vienu doleriu iš penkių.

Kinijos salų reklamacijos programos išgąsdinti Filipinai ir Vietnamas taip pat didina savo gynybos biudžetus.

Indija ketina išleisti mažiausiai 61 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) plėsti savo laivynui, mat Kinija pastaruoju metu siunčia patruliuoti povandeninius laivus į Indijos vandenyną.

Australija pareiškė ketinanti iki 2025–2026 metų savo gynybos biudžetą padidinti daugiau kaip 81 proc. iki 42,9 mlrd. dolerių (apie 39 mlrd. eurų).

Japonija taip pat skirs 1,5 proc. daugiau lėšų gynybai – iki rekordiškai didelės 47 mlrd. dolerių (42,7 mlrd. eurų) sumos.

„Kinijos nacionalinės galios augimas, įskaitant kariuomenės modernizavimą, reiškia, kad Kinijos politika ir veiksmai turės didžiulę įtaką Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono stabilumui“, – praėjusį mėnesį teigė Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullis Baltojoje knygoje apie gynybą.

Pirmosios detalės apie Kinijos kariuomenės pertvarkymą buvo paskelbtos prezidento Xi Jinpingo rugsėjo 3 dienos karinio parado metu.

Prezidentas Liaudies išsivadavimo armiją ketina mažinti iki 2 mln. karių, iki 2017 metų atsisakant 300 tūkst. žmonių. Tokia pertvarka užbaigs sausumos kariuomenės dominavimą Kinijoje: šiuo metu sausumos pajėgos sudaro net 70 proc. visų karių, laivynas tik 10 proc., o oro pajėgos – 17 procentų.

Kinija taip pat tobulina savo karines technologijas. Šiuo metu šalis stato antrą lėktuvnešį, kuria naujus lėktuvus, įskaitant „J-20“ slaptų veiksmų naikintuvą, taip pat sukūrė povandeninių laivų šaunamą priešlaivinę raketą „YJ-18“, kuri prieš pat taikinį sugeba judėti didesniu nei garsas greičiu.

C.Caffrey nuomone, Xi Jinpingo sugalvoti pokyčiai gali apriboti ateityje gynybai skiriamas lėšas. Siekis sumažinti Liaudies išsivadavimo armiją remiasi būtinybe Kinijai skirti daugiau finansavimo mokymams, operacijoms ir modernizacijai.

„Šis sprendimas ateityje sumažins gynybos biudžeto spaudimą“, – teigė C.Caffrey.