Tyrimas šokiravo: daugiausia džihadistų – prancūzakalbėse šalyse

Mokslininkai svarstė idėją, kad prancūziška politinė kultūra gali būti svarbus veiksnys, dėl kurio Vakarų Europoje pastaraisiais metais iškilo džihadistai ir išaugo radikalų skaičius, rašo „The Independent“.

Mokslininkai rado sąsają tarp prancūziškos politinės kultūros ir daugėjančių džihadistų.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai rado sąsają tarp prancūziškos politinės kultūros ir daugėjančių džihadistų.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Briuselio Molenbeko rajone ir Paryžiaus priemiesčiuose pilna bedarbių jaunuolių, kuriuos suvilioja džihadistų ideologija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Briuselio Molenbeko rajone ir Paryžiaus priemiesčiuose pilna bedarbių jaunuolių, kuriuos suvilioja džihadistų ideologija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 1, 2016, 7:20 PM, atnaujinta May 30, 2017, 7:40 PM

Neseniai įvykę kruvini teroristiniai išpuoliai Briuselyje ir Paryžiuje privertė Europos piliečius užduoti daugybę nepatogių klausimų, kuriuos bandė atsakyti mokslininkai. Tyrėjai mano, kad jiems pavyko atrasti sąsają tarp prancūzakalbių ir džihadistų.

Į užsienio politikos analizės žurnalą „Foreign Affairs“ rašę Williamas McCantsas ir Christopheris Meserole'as tvirtino, kad „Islamo valstybės“ tinklai ir policijos klaidos sužaidė svarbų vaidmenį įvykiuose, dėl kurių galėjo įvykti žiauriosios ekstremistų atakos.

Tačiau nė vienas iš tų veiksnių neturėjo tokio didelio poveikio radikalizmo skleidimui, kaip Prancūzijos politinė kultūra.

Prancūzakalbės šalys – radikalios

„Nė vienas iš mūsų nesiėmėme šio projekto galvodami, kad vienintelis svarbus dalykas buvo prancūzų kalba, – šnekėjo C.Meserole'as. – Mes pajutome, kad sunitų radikalizmą tyrę socialiniai mokslai nebeturėjo atsakymų. Prabėgus 15 metų po Pentagono ir Pasaulio prekybos centro atakų mes vis dar nesame tikri, kas lemia džihadizmą“.

Akademikų projekto tikslas buvo išaiškinti sunitų karingumą ir prognozuoti, kiek įvairiose šalyse galima tikėtis radikalizuotų žmonių ir smurto.

Mokslininkai sužinojo, kad konkrečios šalies turtingumas, išsilavinimo lygis, sveikatos apsauga ir net priėjimas prie interneto toli gražu nebuvo tokie svarbūs veiksniai, kaip pats faktas ar šalis buvo prancūzakalbė.

„Keturios iš penkių labiausiai radikalizuotų šalių visame pasaulyje yra prancūzakalbės, įskaitant Europoje esančias Prancūziją ir Belgiją“, – tyrėjai W.McCantsas ir C.Meserole'as rašė žurnale „Foreign Affairs“.

Mokslininkai pripažino, kad tokios šalys, kaip Jungtinė Karalystė turi žymiai daugiau į užsienį kovoti išvykusių ekstremistų nei Belgija. Tačiau, kai pradedama kalbėti apie tai, kokį visuomenės procentą sudaro musulmonai, Belgijoje tokių kovotojų atsiranda žymiai daugiau.

Kalta sistema, ne kalba

Tačiau akademikai nebūtinai daro išvadą, kad prancūzų kalba savaime yra problemos šaltinis. Labiau tikėtina, kad džihadizmas yra susijęs su šalių prancūziška politine kultūra.

„Pavyzdžiui Prancūzija ir Belgija yra vienintelės dvi šalys Europoje, kuriose yra uždrausta pilna musulmonų burka viešose mokyklose“, – žurnale „Foreign Affairs“ rašė akademikai.

„Tos dvi taip pat yra vienintelės dvi šalys Vakarų Europoje, kurių demokratija nėra įvertinama aukščiausiais balais, – tęsė mokslininkai.

Jauni, bedarbiai džihadistai

Dar dvi problemos, kurias pabrėžė tyrimas buvo jaunuolių nedarbingumas ir urbanizacija. Šie veiksniai buvo atrasti tiek Briuselio Molenbeko rajone, tiek Paryžiaus priemiesčiuose.

Molenbeke maždaug kas antras jaunuolis neturi darbo ir būtent šiame rajone buvo sugautas Paryžiaus atakų įtariamasis Salahas Abdeslamas bei kiti ekstremistai susiję su Paryžiaus ir Briuselio teroro išpuoliais.

W.McCantsas ir C.Meserole'as iškėlė prielaidą, kad dėl šių veiksnių jaunimas turėjo daugiau progų susisiekti su radikalais. Sunitų radikalizmas jaunuoliams tapo ypatingai patrauklus, kai šie gyvena sekuliorioje prancūziškoje aplinkoje.

Tačiau mokslininkai prisipažino, kad jiems liko dar daug ką ištirti, iki kol jiems pavyks padoriai išaiškinti, kodėl Europoje iškilo džihadistai.

„Mūsų pirminės išvados neturėtų sudaryti vaizdo, kad prancūzakalbės šalys yra atsakingos už žiauriąsias teroristų atakas, – pabrėžė akademikai. – Jokia šalis nenusipelnė, kad žūtų jos piliečiai, koks bebūtų puolėjo motyvas“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.