Apie kruvinus susirėmimus Kalnų Karabache – prieštaringos žinios

„Azerbaidžanas reikšdamas gerą valią nusprendė vienašališkai nutraukti ugnį“, – pareiškime sakė Azerbaidžano gynybos ministerija. Bet perspėjo, kad atsišaudys, jei šalies pajėgos bus puolamos.

Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime pažymima, kad jis „išvaduos visas (armėnų) okupuotas teritorijas“, jei armėnų pajėgos „nenutrauks provokacijų“.

„Šis sprendimas buvo priimtas ryšium su prašymais iš tarptautinių struktūrų ir taikia valstybės politika. Azerų ginkluotosios pajėgos sustabdė kontratakas ir atsakomąsias priemones priešo atžvilgiu ir pradėjo stiprinti išvaduotų teritorijų gynybą“, – sakoma pranešime.

Baku taip pat pažadėjo „sustiprinti“ kelias strategines pozicijas, kurios, pasak jo, buvo „išvaduotos“ tame regione. Kalnų Karabachą kontroliuoja Armėnija, bet tarptautiniu mastu jis yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.

Tačiau Armėnijos remiamų Kalnų Karabacho sukilėlių gynybos ministerijos atstovas Davidas Babajanas AFP sakė, kad kovos palei fronto liniją nebuvo nutrūkusios.

„Įnirtingos kovos vyksta Karabacho fronto linijos pietrytiniame ir šiaurės rytų sektoriuose“, – sakė jis.

Kalnų Karabacho gynybos ministerija sekmadienį taip pat tvirtino atgavusi vieno strategiškai svarbaus rajono netoli fronto linijos kontrolę ir sakė, kad Kalnų Karabacho pajėgos pradėjo kontrpuolimą aplink Tališo kaimą, po to, kai Azerbaidžano pajėgos prieš pat aušrą apšaudė jų pozicijas. Pranešta, kad buvo sužeisti du Karabacho kariai.

Kalnų Karabacho ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžanas naudojo raketas, artileriją ir šarvuotąją techniką.

Anksčiau sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dargyakhly sakė, kad azerbaidžaniečių pozicijos naktį buvo apšaudytos ir kad taip pat buvo smogta civiliams rajonams.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas atmetė Azerbaidžano pareiškimą apie nutraukiamą ugnį – kaip „spąstus, kurie nereiškia paliaubų“.

Anksčiau sekmadienį Kalnų Karabacho pajėgos paskelbė atsiėmusios strateginę Lala Tepės aukštumą, kurią šeštadienį užėmė azerių kariai.

Baku tą pranešimą paneigė ir sakė, kad vis dar kontroliuoja tą aukštumą ir kad sukilėlių kariai patyrė „rimtų žmogiškųjų išteklių nuostolių“.

Sekmadienį naujienų portalas newsru.com pranešė, kad šaudymas atsinaujino, tačiau ryte apie aukas žinių nebuvo. Azerbaidžano gynybos ministerija teigė, jog susišaudymas vyko visą naktį. Nepripažinto Kalnų Karabacho valdžia savo ruožtu tvirtino, kad Azerbaidžanas tęsė puolimą. Situacija regione apibūdinama kaip stabiliai įtempta.

Tuo metu pranešimuose iš Armėnijos skelbiama, kad sekmadienio kovose buvo sužeisti du Karabacho kariai.

Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją.

„Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų. Jie šaudė iš minosvaidžių, granatsvaidžių ir didelio kalibro kulkosvaidžių“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.

„Apšaudymas vyko ir iš Armėnijos teritorijos, ir iš Armėnijos okupuoto Karabacho, – sakoma pareiškime. – Azerbaidžano armija atsakė ugnimi“.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas AFP sakė, kad „kovos sekmadienį ryte tęsėsi pietine (Kalnų Karabacho) fronto linijos kryptimi“.

„Azerbaidžaniečiai bando atakuoti, bet yra atremiami, – sakė jis. – Situacija įtempta, bet panikos nėra“.

Tuo tarpu Armėnijos remiama sukilėlių gynybos ministerija Kalnų Karabache paskelbė, kad „Azerbaidžanas sekmadienį ryte atnaujino jos pozicijų apšaudymą iš raketinės artilerijos ir tankų“.

Azerbaidžano pajėgos nukovė 18 armėnų karių, šeštadienį vakare pranešė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, kuris kalbėjo po to, kai dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino įnirtingi mūšiai.

„18 mūsų karių buvo nukauta, o dar maždaug 35 sužeisti“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė S.Sargsianas.

Jis nepatikslino, ar žuvę kariai priklausė Jerevano remiamoms separatistinio Kalnų Karabacho pajėgoms, ar Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms.

Anksčiau šeštadienį Azerbaidžano gynybos ministras sakė, kad per nuožmias kovas Kalnų Karabache žuvo 12 azerbaidžaniečių karių ir kad buvo numuštas karinis sraigtasparnis ir sunaikintas vienas tankas.

Per įsiplieskusius mūšius, kaip pranešama, taip pat žuvo vienas civilis armėnas ir vienas civilis azerbaidžanietis.

Didžiąją dalį Kalnų Karabacho regiono šiuo metu kontroliuoja Armėnijos kariuomenė ir vietiniai etninių armėnų būriai, nors Azerbaidžanas šį regioną laiko integralia savo teritorijos dalimi.

Po šešerių metų karo 1994 m. dvi valstybės pasirašė taikos sutartį, tačiau konfliktas niekada nesibaigė, nes abiejų valstybių ginkluotosios pajėgos retkarčiais apšaudo viena kitą.  

Per daug metų vykstančias derybas, kurioms tarpininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, pažangos beveik nebuvo pasiekta.

Armėnijos pajėgos yra užėmusios ir kelias vietoves už Kalnų Karabacho ribų. Priešininkus skiria demilitarizuota buferinė zona, bet iš abiejų pusių nuolat būdavo pranešama apie dažnus pažeidimus.

Armėnija apkaltino Azerbaidžaną penktadienio vakarą surengus didelį puolimą „su tankais, artilerija ir sraigtasparniais“. Armėnijos pajėgos esą atrėmė azerbaidžaniečių dalinių puolimą.

Azerbaidžano ambasadorius Rusijoje Poladas Bulbuloglu sakė, jog jo šalis yra pasirengusi Kalnų Karabacho problemą išspręsti kariniu būdu.

„Jau 22 metus bandoma taikiai išspręsti šį konfliktą. Kiek dar? Mes pasirengę taikiam šios problemos išsprendimui. Bet jeigu nėra būdo išspręsti ją taikiai, tuomet mes išspręsime ją kariniu būdu“, – sakė jis per radijo „Govorit Moskva“ laidą.

Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.

Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet minimas naujausias epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas ir JAV vyriausybė paragino konflikto šalis vengti tolesnės jo eskalacijos.

Ban Ki Moonas šeštadienį Niujorke pareiškė esą „sunerimęs“ dėl mūšių, jie esą nedelsiant turi liautis. Jis „ypač sunerimęs dėl sunkiosios ginkluotės naudojimo ir didelio aukų skaičiaus, tarp jų – civilių“, sakoma pareiškime.

JT vadovas paragino konflikto šalis „nedelsiant nutraukti mūšius, visiškai gerbti paliaubų susitarimą ir skubiai imtis žingsnių situacijai normalizuoti“.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat „labai griežtai“ pasmerkė incidentą. Jis paragino Armėniją ir Azerbaidžaną „demonstruoti santūrumą, vengti tolesnės eskalacijos ir griežtai laikytis paliaubų“.

„Ši nestabili situacija ... demonstruoja, kodėl šalys privalo tuojau pat pradėti derybas, remiant ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Minsko grupės pirmininkams, dėl visapusiško konflikto sureguliavimo, – sakoma pareiškime. – Mes kartojame, kad nėra karinio šio konflikto sprendimo.“

Minsko grupė, kuriai drauge pirmininkauja Prancūzija, Rusija ir JAV, vadovauja ESBO pastangoms ieškoti šio konflikto sprendimo.

Atsinaujinusius mūšius Kalnų Karabache taip pat pasmerkė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Vokietija ir Rusija perspėjo dėl padėties eskalacijos ir paragino laikytis paliaubų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šiame konflikte pažadėjo „iki galo“ remti Ankaros sąjungininką Azerbaidžaną.

„Mes meldžiamės, kad mūsų broliai azerbaidžaniečiai laimėtų šiuos susirėmimus su mažiausiais nuostoliais“, – sakė R.T.Erdoganas azerbaidžaniečių reporteriui lankydamasis Jungtinėse Valstijose. Jo žodžius sekmadienį citavo prezidentūra.

„Mes remsime Azerbaidžaną iki galo“, – pridūrė R.T.Erdoganas.

Jis taip pat kritikavo tai, kad Prancūzijos, Rusijos ir JAV pirmininkaujama Minsko grupė, kuri vadovauja ESBO pastangoms siekti taikos, ilgą laiką nesugeba išspręsti šio konflikto.

„Su tokiais incidentais susiduriame todėl, kad Minsko grupė nepakankamai vertino situaciją, – sakė R.T.Erdoganas. – Jeigu Minsko grupė dėl to būtų žengusi teisingus ir ryžtingus žingsnius, tokių incidentų nebūtų buvę. Tačiau dėl Minsko grupės silpnybių, deja, susiklostė tokia situacija.“

Turkija, kuri yra glaudžiai susijusi su Azerbaidžanu kultūriniais ir lingvistiniais ryšiais, yra svarbi Baku sąjungininkė.

Ankara neturi diplomatinių santykių su Armėnija, su kuria ginčijasi dėl armėnų masinio žudymo Osmanų imperijoje. Jerevanas tas žudynes laiko genocidu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė didelį šalies susirūpinimą dėl pranešimų apie plataus masto paliaubų pažeidimus ties kontaktų linija Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir griežtai smerkia jėgos panaudojimą, reiškia užuojautą dėl žuvusiųjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė abi konflikto puses nedelsiant nutraukti karinės jėgos naudojimą ir laikytis įsipareigojimų ieškoti taikaus konflikto sprendimo būdų.

L.Linkevičius perspėja, kad neseniai prasidėję susišaudymai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos karių ginčijamame Kalnų Karabacho regione gali išaugti į platesnio masto konfliktą.   „Įvairūs paaštrėjimai visą laiką būdavo, tačiau tokio masto karinių veiksmų nebuvo, ko gero, 20 metų, todėl šis įvykis gali tapti platesnio masto konfliktais, dėl kurių bus daug civilių aukų. Tarptautinės bendruomenės reakcija, raginimai Minsko grupei vėl aktyvizuotis ir pačioms šalims susilaikyti nuo karinių veiksmų kol kas neduoda rezultatų“, – interviu LRT radijui sakė L.Linkevičius.

Jis pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo iš karto po branduolinio saugumo konferencijos Vašingtone, kur susitiko kelių dešimčių valstybių vadovai.

„Ten dalyvavo ir Armėnijos, ir Azerbaidžano prezidentai. Su abiem teko kalbėti visų tų įvykių išvakarėse. Labai sunku buvo tikėtis, kad kas nors tokio atsitiks, bet vis dėlto reikėtų išsamiau paanalizuoti, kaip tai prasidėjo ir kas tai inspiravo“, – sakė L.Linkevičius.

Lietuva remia taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą derybomis ir ESBO Minsko grupės kopirmininkų tarpininkavimo pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą, remiantis esminiais Jungtinių Tautų Chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintais jėgos nenaudojimo, žmonių apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principais.