Tačiau A.Merkel pabrėžė, kad sprendžiant dėl bet kokio
dislokavimo turėtų būti siekiama vengti didinti įtampą su Maskva.
„Šiuo metu iš naujo svarstome, kaip galėtume tęsti savo
įsipareigojimus ir galbūt netgi juos padidinti ... kad užtikrintume
visų (NATO) valstybių saugumą, ypač rytuose“, – sakė ji.
A.Merkel šiuo komentarus išsakė kalbėdamasi su žurnalistais
po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Mariu Kučinskiu, o
vėliau jos atstovas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad
Berlynas svarsto pasiųsti savo kontingentą į Lietuvą.
„Tačiau aš asmeniškai visada pabrėžiu, kad mums labai
svarbu veikti pagal NATO ir Rusijos sutartį“ – 1997 metų
susitarimą dėl santykių tarp abiejų pusių po Šaltojo karo.
Ta sutartis draudžia nuolat dislokuoti reikšmingas Aljanso
pajėgas ir karinę techniką buvusiose Varšuvos sutarties šalyse.
Lenkija pastaruoju metu ypač spaudė NATO užtikrinti „kiek
įmanoma labiau nuolatinį“ savo buvimą buvusiose komunistinėse
šalyse, kad būtų atsverta Rusijos grėsmė, padidėjusi po jos
intervencijos Ukrainoje.
Rusija kaltina NATO, kad stiprindamas savo pajėgas Rytų Europoje
blokas didina konflikto riziką.
NATO ir Rusijos taryba, kurios veikla buvo įšaldyta, kai
Aljansas pratiškai nutraukė ryšius su Maskva, protestuodamas dėl
Krymo aneksijos, praeitą savaitę susitiko Briuselyje, bet
susipriešinimas dėl Ukrainos ir kitų klausimų išliko.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Vokietijos kariuomenė
gali imtis vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO kontingentu,
pasiusdama 150–250 vokiečių karių, kurie šią misiją vykdytų
kartu su kitų Aljanso šalių kariais.
Vokiečių kariai jau yra dalyvavę NATO pratybose Baltijos
šalyse, bet naujasis dislokavimas žymėtų reikšmingesnį šios
šalies pajėgų buvimą tame regione.
Lietuvos gynybos ministras Juozas Olekas pasveikino Vokietijos
pasiūlymą kaip „tvirtą žingsnį solidarumo kelyje, kuri stiprina
mūsų bendrą saugumą“.
2014 metų pradžios Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio
Krymo pusiasalio aneksija pakurstė nuogąstavimus, kad NATO tapo per
lėta ir griozdiška struktūra, kad galėtų atremti vis labiau
kategoriškos Maskvos iššūkį.
Nuo Ukrainos konflikto pradžios NATO įkūrė itin greito
reagavimo pajėgas, taip pat vadavietes ir logistikos centrus savo
rytinių narių teritorijose, kad prireikus būtų galima sparčiau
atremti bet kokią potencialią agresiją.
Liepą Lenkijoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame šie
pokyčiai ir kiti pasiūlymai bus oficialiai apsvarstyti.