A.Carteris sakė, kad NATO „laikys atvertas duris Rusijai“ ir
bus pasiruošusi bendradarbiauti atremiant pasaulinius saugumo
iššūkius, jeigu Maskva atsisakys „žvanginimo ginklais“.
A.Carteris kalbėjo Vokietijos vakariniame Štutgarto mieste per
ceremoniją, kurioje JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado pareigos
buvo perduotos generolui Curtisui Scaparrotti,
anksčiau vadovavusiam JAV pajėgoms Pietų Korėjoje.
C.Scaparrotti, pakeisiantis aktyviąją tarnybą paliekantį JAV
generolą Philipą Breedlove'ą, turės rūpintis
įtemptais transatlantinio Aljanso santykiais su Rusija.
„Šiandien mūsų gyvenimo būdas atsidūręs posūkio taške,
kai susiduriame su gausiomis grėsmėmis ir strateginiais
iššūkiais“, – C.Scaparrotti sakė savo trumpoje kalboje,
perimdamas JAV pajėgų Europoje štabo viršininko postą.
Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu (SACEUR) jis
taps per atskirą ceremoniją, kuri bus surengta trečiadienį NATO
karinėje būstinėje Belgijos pietuose.
60-metis C.M.Scaparrotti, bus 18-asis JAV kariškis, užėmęs
SACEUR postą po Amerikos generolo Dwighto D.Eisenhowerio, kuris tapo pirmuoju NATO pajėgų vyriausiuoju vadu
1951 metais.
„Turi nuspręsti Kremlius“
Pabrėžęs, kad jam ypatingą nerimą kelia Rusijos
„žvanginimas branduoliniais ginklais“, Pentagono vadovas vis
dėlto išreiškė viltį, kad pavyks tęsti bendradarbiavimą su
Rusija.
„Maskvos žvanginimas branduoliniais ginklais kelia
neraminančių klausimų dėl Rusijos lyderių įsipareigojimo
palaikyti strateginį stabilumą, jų pagarbą normoms, kad negalima
naudoti branduolinių ginklų – ar jie laikysis didžiausio
atsargumo, kurį branduolinės epochose lyderiai demonstruodavo
naudodami branduolinių ginklų kortą“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak A.Carterio, tai priklausys nuo Kremliaus, kuris
turi žinoti, kad Vašingtonas nesiekia karo, pozicijos.
„Tačiau tai turi nuspręsti Kremlius. Mes nesiekiame šaltojo,
o juo labiau karštojo karo su Rusija. Nesiekiame padaryti Rusijos
priešu“, – pabrėžė jis.
„Tačiau nesuklyskite: mes ginsime savo sąjungininkus,
taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir teigiamą ateitį,
kurią ji mums suteikia“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Maskva vykdė aviacijos bombardavimų kampaniją Sirijoje,
palaikydama tos šalies prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą
Asadą), taip pat, kaip manoma, palaikė prorusiškus separatistus
Ukrainos rytuose, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe.
Įsiplieskus konfliktui Ukrainoje, NATO įkūrė itin greito
reagavimo pajėgas, taip pat priešakinius vadovavimo ir logistikos
centrus savo rytinėse šalyse, kad prireikus galėtų greičiau
dislokuoti savo pajėgas.
Praeitą savaitę Vokietija nurodė svarstanti galimybę pasiųsti
savo karių į Lietuvą pagal NATO misiją, kurios tikslas –
sustiprinti NATO rytinį sparną, besiribojantį su Rusija.
„Lengvas pasirinkimas“
A.Carteris, kuris šioje vadovavimo perdavimo ceremonijoje
dalyvavo kartu JAV Štabų vadų komiteto viršininku, jūros
pėstininkų generolu Josephu Dunfordu sakė, kad
Vest Pointo karo akademiją baigęs C.Scaparrotti buvo „lengvas
pasirinkimas“ ieškant naujo vyriausiojo vado Amerikos pajėgoms
Europoje.
Pentagono vadovas C.Scaparrotti apibūdino kaip patikimą karį ir
diplomatą bei „karių mylimą generolą“ ir pažymėjo, kad
tarnaudamas Korėjoje jis įrodė gebantis dirbti su sąjungininkais
ir vadovauti koalicijai.
Ohajo valstijos mieste Logane gimęs kariškis abu naujus postus
perima iš oro pajėgų generolo Ph.Breedlove'o, kuris padėjo
vadovauti NATO per didžiausią Aljanso kolektyvinės gynybos
pajėgumų pertvarkymą nuo Šaltojo karo pabaigos.
A.Carteris gyrė trejus metus trukusią Ph.Breedlove'o kadenciją
vyriausiojo vado poste, sakydamas, kad jam vadovaujant „NATO
pajėgos parašė naujas žaidimo taisykles“, siekdama atremti
mūsų dienų grėsmes ir iššūkius.
Ph.Breedlove'as, buvęs JAV oro pajėgų generolas, užėmė
vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje postą nuo 2013 metų
gegužės. SACEUR postas tradiciškai priklauso amerikiečiams.
SACEUR atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir
karines operacijas visame pasaulyje.
„Iššūkiai tarptautiniams įstatymams“
Savo trumpoje kalboje C.Scaparrotti sakė, kad NATO susiduria su
„iššūkiais tarptautiniams įstatymams“, kuriuos kelia Rusijos
veiksmai Ukrainoje ir Gruzijos separatistiniame Pietų Osetijos
regione.
„Mes taip pat susiduriame su terorizmo keliama betarpiška
grėsme, o pasaulis stebėjo neseniai įvykusias tragedijas
Briuselyje, Paryžiuje ir Ankaroje, – pažymėjo jis. – Taip pat
susiduriame su reikšmingu migrantų ir pabėgėlių antplūdžiu,
kuris kelia iššūkį Europos visuomenės sanklodai.“
NATO dalyvauja operacijoje, kurios tikslas – neleisti iš
Turkijos plaukiantiems migrantų laivams pasiekti Graikijos.
Italija taip pat ragina vasarą išplėsti NATO laivų
patruliavimą prie Libijos krantu, kai labiausiai suaktyvėja toje
šalyje veikiantys žmonių kontrabandininkai.