Daug metų kurta sistema, pasak NATO ir JAV pareigūnų, yra
skirta atremti galimą didelio nuotolio raketų grėsmę iš
Artimųjų Rytų, tiksliau – iš Irano. Tačiau Rusija aršiai
priešinasi pažangios karinės sistemos kūrimui savo pašonėje,
todėl naujų priešraketinio skydo elementų atsiradimas turėtų dar
labiau padidinti įtampą Rusijos ir Vakarų santykiuose, kurie yra
labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.
JAV ir NATO pareigūnai tvirtina, kad raketinis skydas – kuris
gali atpažinti ir numušti ateinančias raketas, joms nepasiekus
tikslo – yra grynai gynybino pobūdžio ir, bet kokiu atveju,
bejėgis prieš Rusijos turimą didžiulį tarpkontinentinių
balistinių raketų arsenalą.
Nors Kremlius nemano, kad NATO priešraketinės gynybos sistema,
kokia ji yra dabar, keltų grėsmę jos branduolinėms pajėgoms,
tačiau būgštauja, jog JAV priešlėktuvinis skydas ilgainiui gali
tapti galingesnis ir sumažinti Rusijos branduolinių pajėgų kaip
atgrasančio veiksnio reikšmę.
Rusijos pareigūnai nekreipia dėmesio į paaiškinimus, kad
planuojamas priešraketinis skydas yra skirtas Irano raketų grėsmei
atremti, o prezidentas Vladimiras Putinas neįžvelgia priežasčių,
dėl kurių Jungtinės Valstijos turėtų toliau plėtoti planus
dislokuoti Europoje savo priešraketinės gynybos sistemos elementus,
kai liepą buvo sudaryta sutartis dėl Irano branduolinės programos.
V.Putinas laiko tai įrodymu, kad visa programa yra nukreipta prieš
Rusiją.
Vakarų pareigūnai tai neigia.
„Augančią grėsmę kelia balistinių raketų platinimas, –
pareiškė NATO atstovo pavaduotoja Carmen Romero. –
Vis daugiau ir daugiau šalių bando susikurti arba įsigyti
balistinių raketų. Dar daugiau, raketinės technologijos tampa vis
sudėtingesnės, mirtingesnės ir tikslesnės, ir jų (pasiekiamumo)
ribos didėja“.
„Mums būtų neatsakinga nuvertinti arba ignoruoti šią labai
realią raketų grėsmę“, – pridūrė ji.
Rusija pagrasino į planuojamus Lenkijoje įrengti skydo elementus
reaguoti raketų „Iskander“ dislokavimu Karaliaučiaus srityje,
kuri yra labiausiai militarizuota zona Europoje.
„Iskander“ raketos, kurias galima apginkluoti tiek
branduoliniais, tiek įprastais užtaisais, gali nuskrieti iki 500
kilometrų ir pasiekti objektus didelėje Lenkijos teritorijos dalyje.
Jos jau buvo „laikinai“ dislokuotos Kaliningrade per karines
pratybas pernai, kad pademonstruotų, kaip greitai Rusija sugeba
perdislokuoti savo karines pajėgas. Anot Lenkijos gynybos
pareigūnų, kai kurios tų raketų tebėra neišgabentos.
„Tai, dėl ko rusai protestuoja, yra tokios pajėgos, kurios
jiems negali kelti grėsmės“, – sakė Jungtinių Valstijų
Vokietijos Marshallo fondo Varšuvos biuro direktorius
Michalas Baranowskis.
„Taip protestuoti nesąžininga, – pridūrė jis, – Mes
žinome, ir jie žino, kad tai gynybinės pajėgos, kurios yra tokio
lygio, jog jas galima lengvai įveikti“.
JAV, NATO ir Rumunijos pareigūnai ketvirtadienį ypatinga
iškilminga ceremonija pažymės Deveselu karinio objekto veiklos
pradžią; šiame Rumunijos pietų kaime kalbą sakys ir NATO
generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Penktadienį Lenkijos ir JAV pareigūnai čiups kastuvus ir
simboliškai pradės planuoto panašaus objekto statybą Redzikovo
kaime netoli Baltijos jūros. Šis objektas turėtų pradėti veikti
2018 metais.