„Nespekuliuosiu, kokie sprendimai bus priimti dėl sustiprinto
sąjungininkų buvimo, bet galiu pasakyti, jog esu pataręs ir manau,
kad yra reikalinga pasiekti realų atgrasymą. Ne simbolinį, o realų
atgrasymą“, – pirmadienį konferencijoje „NATO galios ir
atgrasymo stiprinimas“ teigė generolas leitenantas B.Hodgesas,
kuris yra JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas.
Jungtinių Valstijų karininkas tai sakė artėjant NATO gynybos
ministrų ir Aljanso viršūnių susitikimams, kuriuose gali būti
nuspręsta padidinti sąjungininkų karinius pajėgumus Vidurio ir
Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
„Atgrasymas reikalauja realių pajėgumų, realių kovinių
organizacijų, kurios priverstų bet kokį potencialų priešininką
pasakyti, kad „mums gali nepavykti“ arba „Mes nenorime to
daryti, nes nuostoliai bus per dideli“, – kalbėjo B.Hodgesas.
„Tai reiškia homogeniškas, įgalintas organizacijas su
bendrais pajėgumais“, – pridūrė jis.
Generolas sakė, kad Rusija yra reikalinga tarptautinėje
bendruomenėje, tačiau šiuo metu tai neįmanoma, nes ši šalis
„gerbia tik galią“.
Jis pabrėžė, kad apie 7 tūkst. rusų karių yra dislokuoti
Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Šias teritorijas tarptautinė
bendruomenė laiko Rusijos okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
Pasak B.Hodgeso, apie 20 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra
Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, o praėjusią savaitę Rytų
Ukrainoje, kur galioja paliaubos, per susirėmimus su Maskvos
remiamais separatistais žuvo apie 20 Ukrainos karių.
„Tai rimtas iššūkis, ne akademinis lavinimas ir vienintelis
būdas užkirsti kelią realiai krizei yra išlikti kartu, Aljansui
išlikti kartu ir parodyti, kad mes esame įsipareigoję“, – sakė
B.Hodgesas.
Generolas pridūrė, kad Lietuva tiksliai vykdo NATO viršūnių
susitikimo Velse metu priimtus įsipareigojimus ne tik didindama
išlaidas gynybai, bet ir organizuodama pratybas bei vystydama
kariuomenę.
„Lietuva neabejotinai buvo lyderė šioje srityje“, – kalbėjo
B.Hodgesas.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje Baltijos šalys
siekia, kad kiekvienoje jų būtų dislokuota po tarptautinį
sąjungininkų batalioną, kurį sudarytų apie tūkstantis karių.
NATO Karinis komitetas yra pritaręs tokių vienetų dislokavimui
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Aljansas šiemet yra patvirtinęs planus plėsti karinį buvimą
Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos veiksmus.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse buvo sustiprinta
oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius,
atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją JAV atsiunčia po
rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje
kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas
bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.