Nepavykusio pučo šalininkai su naikintuvais F-16 bombardavo Turkijos parlamentą Ankaroje ir tariamai svarstė numušti lėktuvą, kuriuo tuo metu iš Marmario į Stambulą skrido šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Sukilėliams pavyko ilgą laiką ore išlaikyti savo naikintuvus todėl, kad jiems beskraidant jie užsipylė degalų iš mažiausiai vieno orlaivio, kuris pakilo iš JAV bei Turkijos karių naudojamos Incirliko oro bazės. Turkijos pareigūnai uždarė oro erdvę aplinkui oro bazę, o sekančią dieną vyriausybei ištikimos pajėgos šią bazę užėmė.
Incirliko oro bazėje yra laikomos kelios dešimtys JAV atominių bombų, todėl nerimą kelia tai, kad jomis potencialiai galėjo pasinaudoti tie patys žmonės, kurie bombardavo Turkijos parlamentą.
Pasinaudoti bombomis būtų sudėtinga
Tiesa, perversmai taip pat yra vykę kitose šalyse, kuriose JAV laikė branduolinius ginklus – Graikijoje ir Pietų Korėjoje vyko pučai, kol šalyse buvo laikomos amerikiečių atominės bombos. Tačiau panašu, kad vykstant perversmams sukilėliai nesitaiko pagrobti branduolinių ginklų.
Incirlike amerikiečių bombos yra laikomos saugyklose, kuris įrengtos po apsauginėmis priedangomis – aplinkui šias yra saugojamas perimetras, o sukilėliams būtų tekę suvesti kodą, kad atomines bombas būtų galima panaudoti. NATO šalys neseniai investavo 160 mln. JAV dolerių (145 mln. eurų) sustiprinti saugumą branduolinių ginklų atžvilgiu.
Vis dėlto, jei sukilėliams pavyktų perimti valdžią šalyje, kurioje yra JAV branduolinių ginklų, situacija būtų sudėtingesnė: oro bazė nėra tvirtovė ir neatlaikytų ilgos apgulties. Nors JAV imasi įvairių priemonių apsaugoti savo ginklus Turkijoje, yra daroma prielaida, kad šalis ir toliau liks draugiška amerikiečiams.
Saugumas Turkijoje blogėja jau kurį laiką. Šiemet JAV gynybos departamentas iš Incirliko oro bazės evakavo karius ir civilius, nes buvo nuogąstaujama dėl galimo teroristinio išpuolio.
Balandį du kraštutinės dešinės grupuotės nariai bandė maišu sučiupti JAV karį netoli Incirliko oro bazės. Po nepavykusio perversmo Turkijos darbo ministras Suleymanas Soylu apkaltino JAV dėl to, kad ši tariamai suorganizavo pučą, nes toje šalyje gyvena pabėgęs Turkijos šventikas ir opozicionierius Fethullahas Gulenas.
Kadangi Turkijoje pastaruoju metu situacija tampa vis mažiau valdoma yra sunku suprasti, kodėl šioje šalyje iš viso dar yra laikomi JAV branduoliniai ginklai. Taip pat keista tai, kad Turkijoje nėra karo lėktuvų, kurie iš viso galėtų panaudoti šias konkrečias amerikiečių bombas: Incirliko oro bazė tėra „garažas“, kuriame laikomos amerikiečio atominės bombos.
Kokios alternatyvos?
Nėra jokios priežasties, kodėl JAV negalėtų savo bombų išskraidinti iš Turkijos atgal į Ameriką. JAV jau yra tai padariusi 2001 metais, kai nutarė, kad Graikijoje branduoliniams ginklams buvo nebesaugu.
Kai kurie ekspertai aiškino, kad dabar ne metas sumažinti NATO šalyse laikomų atominių bombų skaičių, nes paaštrėjo santykiai su Rusija. Tačiau visuomet yra galimybė bombas laikyti stabilesnėje NATO šalyje nei Turkija. Vienintelis klausimas – kurioje?
Belgija ir Nyderlandai JAV atominėms bomboms netiktų, nes tų šalių oro bazėse yra rimtų saugumo problemų: į jas yra įsiveržę aktyvistai ir demonstrantai. Incirliko bazėje laikomos bombas galėtų būti perkeltos į Aviano oro bazę Italijoje, kurioje saugumas yra geras, bet čia joms nėra pakankamai saugyklų.
Dėl to Turkijoje laikomi branduoliniai ginklai galėtų būti nugabenami į Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje esančias oro bazes. Tačiau, kad tai nutiktų reikėtų smarkiai sustiprinti saugumą šiose bazėse.
Tuo metu Vokietija vis labiau skeptiškai žvelgia į JAV branduolinius ginklus, o Jungtinė Karalystė svarsto išstoti iš Europos Sąjungos, kas sukėlė nemažai sąmyšio šalyje. Bet kuriuo atveju panašu, kad šie du paskutiniai variantai būtų geresnės vietos laikyti ginklus nei Turkija.
Vis dėlto yra viena priežastis, kodėl JAV ir toliau laikys branduolinius ginklus Turkijoje – Iranas. Siekiama, kad pats faktas, jog Artimuosiuose Rytuose yra atominių bombų – net jei nėra lėktuvų galinčių jas panaudoti – atbaidytų Iraną nuo galimos branduolinės agresijos.
