Du Jungtinės Karalystės karo laivai seka rusų laivus. Jungtinės karalystės gynybos ministerija teigė, kad laivus stebės visą laiką, kol šie bus prie šalies vandenų.
Pirmas netoli Ramsgeito krantų į kanalą įplaukė Rusijos jūrinis vilkikas.
Laivai plaukia tarptautiniais vandenimis, bet Jungtinės Karalystės gynybos ministras Michaelas Fallonas sakė, kad jų judėjimas bus atidžiai stebimas siekiant užtikrinti Jungtinės Karalystės saugumą.
Jungtinei Karalystei priklausantis 45 tipo eskadrinis minininkas „HMS Duncan“ bei karo laivas „HMS Richmond“ iš Portsmuto miesto išplaukė antradienį, kad sektų lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“ ir jį lydinčios grupės judėjimą iš Norvegijos jūros į pietus.
Manoma, kad minėtas lėktuvnešis ir kiti Rusijos karo laivai plaukia į rytinę Viduržemio jūros dalį.
Stebės ir NATO
Rusijos laivų judėjimą stebėti ketina ir NATO šalių karinės jūrų pajėgos. Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Aljanso atstovas. Rusija turi teisę veikti tarptautiniuose vandenyse. NATO karinės jūrų pajėgos planuoja stebėti Rusijos laivų judėjimą Viduržemio jūros link“, – sakė Aljanso atstovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
Anot jo, „lėktuvnešių grupės dislokavimas rytinėje Viduržemio jūros dalyje nerodo, jog Rusija siekia, kad Sirijos konfliktas būtų sureguliuotas politinėmis priemonėmis“.
Išsiuntė vienintelį lėktuvnešį
BBC praneša, kad lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ yra vienintelis toks Rusijoje ir gali gabenti daugiau nei 50 orlaivių. Kodėl šalis pasiryžo tokiam žingsniui? Šią savaitę į klausimą atsakė Rusijos žiniasklaida. „Tai ne turistinė kelionė. Taip siekiama sustiprinti Rusijos pajėgas prie Sirijos krantų ir užtikrinti apsaugą iš oro.
Lėktuvai ir kita turima karinė technika taip pat galės būti panaudota kovoje prieš teroristus“, – rašė Rusijos spauda.
Tačiau neabejojama, kad Rusijos karo laivų flotilės tikslas ne tik sustiprinti savo pozicijas kovoje su teroristais. Tai taip pat yra žinutė Vakarams: „Galime elgtis taip, kaip norime“. Rusija nori būti vienu svarbiausių tarptautinės politikos žaidėjų, todėl nevengia demonstruoti savo karinę galią.
Veiksmus kritikuoja
Rusija sulaukė vis daugiau kritikos dėl savo veiksmų Sirijoje. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį surengė specialų posėdį aptarti šiurpią situaciją karinių veiksmų nuniokotame Sirijos Alepo mieste.
JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas pareikalavo nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti „istorinio masto nusikaltimai“ Alepe, kur Rusijos palaikomų Damasko režimo pajėgų brutalios apsiausties sąlygomis gyvena apie 250 tūkst. civilių, vykdomi antskrydžiai.
Tuo pat metu Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu kalbėta, kad Bendrija apsvarstys „visus įmanomus variantus“, jei Maskva nesugebės sustabdyti žiaurumų. Tiesa, dėl veiksmų Alepe Rusijai papildomų sankcijų kol kas Bendrija netaikys.
Sušvelnintame Bendrijos pareiškime sakoma, kad ES „griežtai smerkia Sirijos režimo ir jo sąjungininkų, ypač Rusijos, vykdomas atakas prieš civilius Alepe“ ir raginama „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.
