Interviu BNS Vilniuje viešintis Ukrainos kariuomenės vadas sako
nematantis ženklų, kad karinio konflikto šalies pietryčiuose
eskalacija galėtų būti suvaldyta, taip pat neturi duomenų, jog
kariniai veiksmai galėtų suintensyvėti artimiausiu metu. V.Muženko
pabrėžia, kad Ukraina tūkstančiais skaičiuoja karo aukas, o
konfliktą Rusija naudoja ir kaip psichologinį spaudimą derantis su
Vakarais dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo.
Kariuomenės generalinio štabo viršininkas dėkoja Lietuvai už
paramą tiekiant ginkluotę ir karines konsultacijas bei užsimena
apie galimus vyriausybinius kontraktus dėl Lietuvos turimos
ginkluotės sistemų remonto Ukrainoje. Jis išlieka ramus ir dėl JAV
tolimesnės paramos Ukrainai atėjus išrinktojo prezidento Donaldo
Trumpo administracijai.
– Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri Ukrainai ėmė tiekti taip vadinamąją mirtiną ginkluotę. Kaip tai vertinate ir kokios paramos tikitės iš Lietuvos ateityje?
– Esame labai dėkingi ir lietuvių tautai, ir Vyriausybei, ir
ginkluotosioms pajėgoms už tą palaikymą, kuris Ukrainai rodomas
jau kurį laiką vykstant Rusijos agresijai. Provokacijos tęsiasi ir
pagalba mums yra itin reikalinga. Lietuva yra viena tų šalių, kuri
vykdo Ukrainos palaikymo politiką kovoje dėl nepriklausomybės.
Kalbant apie mirtiną ginkluotę – taip, mes iš tiesų gavome tam
tikrą kiekį ginkluotės, kuri naudojama Ukrainos kariuomenėje. Ir
už tai esame labai dėkingi. Tikimės, kad bendradarbiavimas tiek
šioje, tiek kitose srityse tęsis. Juolab, kad be ginkluotės tiekimo
pagalbą taip pat teikia lietuvių instruktoriai, patarėjai tiek
Gynybos ministerijoje, tiek generaliniame štabe, ypač kalbant apie
specialiųjų operacijų pajėgas.
Tai yra naujo tipo ginkluotosios pajėgos, kurios tik pradedamos
kurti – gruodį kaip tik sueis metai, kuomet jos buvo įkurtos. Šiuo
metu kaip tik ruošiami instruktoriai ir nuo kitų metų jau vykdysime
jų rengimą naujajame mokymo centre, kurį įkūrėme specialiųjų
operacijų pajėgoms. Būtent čia sulaukėme didžiausios paramos iš
Lietuvos, iš tų instruktorių, kurie rengė mūsų karius.
Visų pirma, mes tikimės nuolatinio palaikymo, nes ši parama
reikalinga Ukrainai, kad ji suprastų (ir mes suprantame), kad esame
ne vieni šioje kovoje, šiame pasipriešinime. Netgi vakar aptarėme
tolimesnį bendradarbiavimą: pagrindinis dalykas vėl buvo klausimas
dėl specialiųjų operacijų pajėgų, dėl instruktorių, dėl
profesionalaus seržantų korpuso parengimo. Taip pat aptartos kai
kurios pozicijos dėl materialinių priemonių, įskaitant ir
ginkluotę.
Bendradarbiavimas bus abipusis, nes turime infrastruktūros
galimybes atlikti Lietuvių kariuomenės ginkluotės sistemų
remontą. Tai yra viena iš perspektyvių abiems pusėms naudingo
bendradarbiavimo krypčių.
– Kokius ginkluotės elementus turite omenyje?
– Kol kas nenoriu kalbėti – kai bus užbaigti kontraktai, tada
bus žinoma. Apskritai, Ukrainos ir Lietuvos karinių pajėgų
bendradarbiavimas turi gilias šaknis: kartu vykdėme užduotis Irake,
veikė Ukrainos kontingentas, Ukrainos kariai veikė Lietuvos
kontingente Afganistane.
– Kurios ES valstybės, jūsų nuomone, galėtų parodyti daugiau dėmesio padedant Ukrainai? Kokios pagalbos kariuomenei dar reikėtų?
– Vykdomos sankcijos – tai jau rimtas Ukrainos palaikymas jos
kovoje. Yra ir materialinės, finansinės pagalbos priemonių. Manau,
kad tai šiuo metu dar yra derybų klausimas, kai kurie projektai jau
vykdomi. Norėtųsi, aišku, daugiau, bet turime tai, ką turime.
– Kokia apskritai situacija fronte pietryčių Ukrainoje? Ar artimiausiu metu įžvelgiate galimą aktyvesnių karinių veiksmų riziką?
– Ukrainos pietryčiuose stabilumo kol kas nematome, ir, kaip
suprantu, artimiausiu metu jo ir nebus: nuolat vykdomos provokacijos,
apšaudymai. Jų dažnumo skalė tai kyla į viršų, tai leidžiasi,
ji turi tam tikrą tendenciją: kai tik vyksta kokie nors
tarptautiniai susitikimai, ar Normandijos formate, ar ekspertų, ar
užsienio reikalų ministrų, Vyriausybių lygmeniu, kreivė
žaibiškai krinta žemyn. Kai tik susitikimai baigiasi – vėl kyla ir
pikas įprastai būna tarp susitikimų. Tai savotiškos psichologinio
spaudimo elementas tiek Ukrainai, tiek visiems derybinio proceso
dalyviams, kad būtų priimta Rusijos pozicija. Tad kažkokių
ypatingų, masinių veiksmų artimiausiu metu nenumatome.
Yra stebimas pasiruošimas – apšaudymai, provokacijos, Ukrainos
pusė skaičiuoja tiek sužeistuosius, tiek žuvusiuosius. Jau yra
apie 2,6 tūkst. žuvusiųjų nuo 2014-ųjų metų iki dabar, apie 10
tūkst. sužeistųjų. Tai yra dideli skaičiai, dideli, rimti
Ukrainos praradimai.
– Ar Ukraina apskritai svarsto galimą scenarijų, kad separatistai, palaikomi Rusijos, gali sukurti taip vadinamą koridorių į Krymą? Kokie dar scenarijai svarstomi ir ar jiems pasirengta?
– Mes peržiūrime ir šį, ir kur kas masyvesnius scenarijus.
Kalbate apie separatistus, bet ar tai separatistai – dar reikėtų
išsiaiškinti. Turbūt žinote, kad visi naujienų kanalai,
agentūros, visų pirma, Rusijos, taip pat ir tolimesnio užsienio,
skelbė apie „Motorolos“ žūtį. Jis – vienas šių kovotojų
lyderių, gimęs visai ne Ukrainoje, ne Donbase, o Rusijoje. Taigi
kalbama apie kontingentą, kuris ten yra suburtas šiuo metu, plius
reguliarios Rusijos kariuomenės dalinius.
Taigi, yra ir toks variantas, yra ir daug kitų variantų, kai
situacija gali išsivystyti į gerokai masyvesnius veiksmus. Mes
peržiūrime galimus scenarijus nuo konflikto eskalacijos Ukrainos
pietryčiuose iki plačios agresijos likusioje Ukrainos teritorijoje.
Pagal šį scenarijų rengiamos atsakomosios priemonės. Kariai tam
rengiasi, daliniai komplektuojami, ir šiuo metu pajėgūs
pasipriešinti Rusijos federacijai.
Kadangi mes tam rengiamės, prognozuojame tai, vadinasi, manome,
kad šie scenarijai gali būti realūs.
– JAV iki šiol palaiko Ukrainą kovoje su separatistais. Kaip manote, ar gali pasikeisti Ukrainos ir JAV karinio bendradarbiavimo kryptis atėjus į valdžią prezidento D.Trumpo administracijai? Ar esate pasiruošę galimoms permainoms?
– Tai yra politika, aš, kaip kariuomenės atstovas, nelabai galiu
to komentuoti. Iš to, ką žinome bendraudami su JAV kariuomenės
atstovais, jokių permainų kol kas neturėtų būti. T.y. tiek ir
dėl paramos, tiek ir dėl patarėjų ruošiant instruktorius, dėl
materialinės paramos, dėl kurios jau sprendimai priimti. Jokių
kitų signalų šiuo metų nėra. Gauname įvairių krypčių patikos
fondų paramą, kuri skirta ginkluotųjų pajėgų reformai, NATO
standartų siekimui. Ji vertinama apie 500 mln. dolerių. Mes esame
tuo labai patenkinti, esame dėkingi už pagalbą ir būtent už tai,
kaip JAV padeda.
– Vis dar pasigirsta nemažai kritikos, kad Ukraina susiduria su sunkumais kovoje prieš korupciją. Kiek ji paplitusi tarp kariškių, skirtinguose kariuomenės lygmenyse, kiek masiškas yra šis reiškinys ir kaip jums sekasi su kuo kovoti?
– Yra tam sukurta struktūra – karo policija. Negalėčiau
kalbėti apie masinius korupcijos procesus ginkluotose pajėgose,
šiuo metu tokių priekaištų nesulaukiame. Žinoma, atskirų atvejų
yra, tai apima ir karinių komisariatų veiklą, ir tam tikri
„perlenkimai“ kariuomenės aprūpinimo sistemoje. Bet apie masinę
korupciją gynybos sistemoje, manau, nederėtų kalbėti. Kalbant apie
valstybę – yra ir atitinkami teisės aktai, ir struktūros,
elektroninis deklaravimas, kuris taip pat yra esminis žingsnis
didinant kovos su korupcija kokybę.
– O ar šiuo metu susiduriate su karininkų lojalumo problemomis?
– Ne, sakyčiau, kad ne. Yra galbūt pavieniai asmenys, buvo
atlikti tam tikri operatyviniai veiksmai. Bet tai nėra masiška. Nors
gali būti tam tikrų nesusipratimų – nekalbu apie lojalumą, bet
apie nesusipratimus su kai kuriais asmenimis.
– Prezidentas Petro Porošenka yra išreiškęs politinę valią dėl Ukrainos stojimo į NATO ateityje. Ar Ukrainos kariuomenė tam ruošiasi, kaip vykdoma kariuomenės modernizacija siekiant atitikti NATO standartus?
– Ukrainos prezidentas yra pavedęs karinėms pajėgoms visiškai
pereiti prie NATO standartų iki 2020-ųjų. Mums tai yra ambicinga
užduotis. Manau, kad mes to pasieksime. Šiuo metu ginkluotose
pajėgose vykdoma daugybė priemonių, pradedant nuo jų operatyvinių
gebėjimų stiprinimo, vyksta pačios valdymo struktūros kaita,
permainos aprūpinimo, taip pat ir medicininio, sistemoje.
Peržiūrimi ir kadrai – turiu omeny ir karius, ir seržantus, ir
karininkus. Net ir specialiųjų operacijų pajėgų sukūrimas yra
taip pat vienas iš tų žingsnių, kuris mus priartina prie NATO
standartų – būtent jais vadovaujantis ir kuriamos šios pajėgos.
Ginkluotės suvienodinimas – taip pat.
– Kiek šioms permainoms reikia investicijų, ar finansavimo biudžete pakanka?
– Sunku apie tai kalbėti, vertinti ekspromtu, bet kitų metų
biudžete planuojamas finansavimas iš esmės yra pakankamas šioms
priemonėms. Yra sprendimai ir dėl užsienio finansinių resursų,
finansinės pagalbos. Jei viskas vyks taip, kaip planuota, manau, bus
labai rimtas žingsnis į priekį pritaikant mūsų ginkluotąsias
pajėgas NATO standartams, suderinamumui su NATO.
– Kalbant apie Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos bendrą brigadą, kada, jūsų nuomone, ji gali pasiekti didžiausius pajėgumus, kokie jos tikslai?
– Kalbame apie 2018-uosius – tai būtų pirmasis šiuolaikinės
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados efektyvios struktūros kūrimo
etapas. Šiuo metu daromi reikalingi veiksmai: ji jau buvo
pademonstruota Ukrainos nepriklausomybės minėjime.