Nesuprantamas karas: įsivėlę į konfliktą rusai žūsta ne tik Sirijos fronte

Rusai gedi lėktuvo katastrofos aukų ir laukia, kol paaiškės tikslios nelaimės, pražudžiusios 92 žmones, priežastys. Tačiau vis labiau jiems kirba abejonė ir nusivylimas: ar karas Sirijoje tikrai vertas tokios aukos?

Toje vietoje, kur į krantą traukiamos Juodojoje jūroje sudužusio orlaivio nuolaužos, žmonės neša gėles ir žvakes.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Toje vietoje, kur į krantą traukiamos Juodojoje jūroje sudužusio orlaivio nuolaužos, žmonės neša gėles ir žvakes.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Dec 29, 2016, 6:13 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:15 PM

Nekovinės netektys nesuprantamame kare. Taip buvo pavadintas vieno autoritetingiausių Rusijos laikraščių „Vedomosti“ vedamasis straipsnis apie į Siriją skridusį ir katastrofą patyrusį lėktuvą.

„Aleksandrovo ansamblio artistai skrido koncertuoti Rusijos kariškiams Sirijoje, trijų Rusijos televizijos kanalų žurnalistai turėjo nušviesti įvykį, gydytoja ir filantropė Jelizaveta Glinka gabeno medikamentus, skirtus ligoninei Latakijoje.

Sielvartas dėl žuvusiųjų nė kiek nesumažėja dėl to, kad šio reiso tikslas buvo kultūrinis, medicininis užfrontės aprūpinimas kariaujančiai armijai. Mes – kare, o kare nekovinės netektys įvyksta užnugaryje“, – taip buvo rašoma straipsnyje.

Šimtai nekovinių netekčių

Dienraštis toliau vardijo su šiuo karu susijusias mirtis, įvykusias vien gruodį: žuvo dvi rusės medicinos seserys per Alepo karo ligoninės apšaudymą, mūšyje už šį miestą nuo sužeidimų mirė ir karinis patarėjas, o Turkijoje dėl Sirijos buvo nušautas Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas.

Kai rugpjūtį buvo numuštas Rusijos sraigtasparnis, atlikęs humanitarinę misiją Alepe ir grįžtantis į Hmeimimo oro pajėgų bazę, žuvo penki asmenys. Gegužę ir birželį žuvo trys rusų kariškiai, saugoję humanitarinius konvojus, vasarį – karinis patarėjas.

Prie šių liūdnų skaičių laikraštis „Vedomosti“ dar pridėjo 224 žmones, žuvusius 2015 metų spalio 31-ąją keleiviniame lėktuve, kurį teroristai susprogdino virš Sinajaus. Tai buvo kerštas už Siriją.

Dabar žuvo 92 žmonės, skridę orlaiviu Tu-154. Nekovinės Rusijos netektys, susijusios su Sirijos karu, jau pradedamos skaičiuoti šimtais.

Įvertino kaip ženklą

„Šios tragedijos fone vėl kyla klausimas: ar reikalingas Rusijai šis karas? Bet atsakymo nėra, jo, atrodo, ir nebus, nes tai – asmeninis, vieno žmogaus, karas. Jei šis žmogus nusprendė, kad karas bus, tai jis yra. Ir niekas nedrįsta iš jo pareikalauti atsakymo – kodėl mes kariaujame“, – rašė žinomas žurnalistas Matvejus Ganapolskis savo radijo stoties „Echo Moskvy“ portalo tinklaraštyje.

Jis tikino, kad net tų 92 žmonių, skridusių į Sirijos karą, žūtis netaps kam nors pretekstu paklausti: „Kodėl Rusijos kariai ten, svetimoje šalyje, kodėl kuriame sau antrąjį Afganistaną?“

M.Ganapolskio mintims pritarė rašytojas Vsevolodas Nepogodinas: „Į Siriją skridusio Tu-154 katastrofa – tai pirmiausia ženklas iš aukščiau Rusijai, darantis užuominą, kad neverta kištis į kitų valstybių reikalus, kai ir vidaus problemų yra iki soties.“

Ir tokių komentarų nemažai. Bet tarp jų keistokai atrodo aukštuomenės kronikos apžvalgininkės Boženos Rynski komentaras, kuriuo ji pasityčiojo iš televizijos kanalo NTV žurnalistų žūties.

„Visas Aleksandrovo ansamblis. Visas! Ne visas NTV lėktuvas. Bet kodėl būtent muzikantai? Ačiū, žinoma, Dievuliui už premiją NTV filmavimo grupei“, – parašė B.Rynski.

Po tokio įrašo viename interneto tinklalapių atsirado reikalavimas iš šios aukštuomenės kronikos apžvalgininkės atimti Rusijos pilietybę, po kuriuo žaibiškai buvo surinkta kelios dešimtys tūkstančių parašų.

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas pranešė, kad B.Rynski įrašas bus įvertintas teisiniu požiūriu. Ir, aptikus įstatymo pažeidimo požymių, atitinkamai reaguojama.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas panašius pareiškimus pavadino „šlykščia beprotybės apraiška“.

Valdžia kalta dėl visko

Atgarsiai po Tu-154 tragedijos virš Juodosios jūros netyla. Ir nors ne kartą kartota, kad teroro versija nėra tiriama kaip pirminė, o ir juodųjų dėžių įrašai rodo, kad tai greičiausiai buvo techninis gedimas, viešojoje Rusijos erdvėje sklandė įvairių įtarimų.

„Mes kol kas nežinome, kodėl nukrito lėktuvas. Visiškai įmanoma, kad tai buvo teroro aktas. Ir neabejotinai dėl šios tragedijos kalti ne tik teroristai, bet ir mūsų valdžia, kuri ne tik dalyvauja kare, bet ir sukūrė tokias sąlygas, kai į rusų karinį lėktuvą galima įnešti sprogmenis. Ir jei tai ne teroro aktas, o techninis gedimas, tai irgi valdžios kaltė“, – rašo žmogaus teisių gynėja ir žurnalistė Zoja Svetova.

Ji parašė savo žinutę, kad paragintų atsikvošėti pernelyg „stropius“ kaltintojus. Prisiminti tai, ko vaikystėje mokė tėvai, mokykloje. Yra balta ir juoda. Yra mirusieji ir gyvieji. Mirusieji, kurie žuvo ne su ginklu rankose, o negalėdami apsiginti, neteisiami.

Žinutės pabaigoje Z.Svetova rašo: „Bet tai nereiškia, kad atleisim visiems tiems, kuriems tenka visa atsakomybė už tai, kas įvyko per 2016 metų Kalėdas ir kas vyksta Rusijoje.“

Užuominos įrašuose

Ištyrus pirmąją iš Juodosios jūros ištrauktą orlaivio juodąją dėžę pradėjo aiškėti ir galima nelaimės priežastis – neišsiskleidę lėktuvo užsparniai. Pilotų kabinos garso įrašas baigiasi pilotų žodžiais: „Užsparniai! Vade, mes krintame!“ Vakar iš jūros buvo ištrauktas ir antrasis lėktuvo savirašis prietaisas. Ekspertai pranešė, kad jis per kritimą nenukentėjo ir greitai bus ištirtas.

Spėjama, kad sugedus užsparniams lėktuvas gali būti nebevaldomas. Rusijos pilotų mėgėjų asociacijos prezidento pavaduotojo Viktoro Zabolotskio teigimu, jeigu užsparniai išskleisti nevienodai, vieno sparno kilimo jėga bus didesnė nei kito. Tada orlaivis gali virsti ant šono.

Be to, lėktuvo duomenų savirašis prietaisas taip pat galimai užfiksavo užsparnių valdymo sistemos gedimą. Ši problema dažniausiai nėra katastrofiška, tačiau gali sukelti sunkumų pilotams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.