Šios kautynės netikėtai prasidėjo sekmadienį, separatistams
siekiant užgrobti vyriausybės kontroliuojamą teritoriją
Avdijivkoje.
Nuo tos dienos susirėmimai jau pareikalavo mažiausiai 13
civilių ir abiejų konflikto pusių kovotojų gyvybių. Šis smurto
protrūkis – intensyviausias nuo susitarimo dėl naujų paliaubų,
dėl kurių buvo susitarta gruodžio 23-ąją.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, pabrėždamas, kad
susidariusi padėtis turi būti neatidėliotinai sprendžiama,
pirmadienį nutraukė savo vizitą Berlyne ir sušaukė neeilinį
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį.
P.Porošenka baiminasi, kad, JAV prezidentu tapus simpatijų
Rusijos vadovui Vladimirui Putinui neslepiančiam Donaldui Trumpui, 2014-aisiais įsiplieskęs konfliktas gali dar labiau paaštrėti.
Nuožmūs susirėmimai šalies rytinėje dalyje prasidėjo po
provakarietiškos Maidano revoliucijos, kai per gatvės protestus buvo
nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis prorusiškas Ukrainos
prezidentas Viktoras Janukovyčius.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams irgi sakė, kad
Kremlius dėl dabartinės padėties yra „itin sunerimęs“, tačiau
teigė turįs „patikimos informacijos“, kad puolimą iš tikrųjų
pradėjo savivaldžiaujantys Kijevą palaikančių kovotojų būriai.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris sakė, kad separatistai
nuo pat ryto apšaudė 20 tūkst. gyventojų turintį miestą iš
raketų salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir artilerijos pabūklų.
„Dabar nėra elektros. Neišsprendėme problemų dėl namų
šildymo, o dujotakis buvo sugadintas“, – AFP sakė vietos
ukrainiečių kariuomenės dalinio atstovė Olena Mokrynčiuk.
Miesto kariuomenės administratorius Fridonas Vekua AFP sakė
rengiąs planą dėl Avdijivkoje dingusios elektros evakuoti
gyventojus iš šio miesto, esančio į šiaurę nuo separatistų
bastiono Donecko.
Atslinkus šalčiams, Ukrainoje naktimis temperatūra nukrinta iki
minus 20 laipsnių Celsijaus.
„Evakuacijos klausimas iki galo dar nėra išspręstas. Laikome
tai paskutine išeitimi, nes vis dar išlieka tikimybė, kad šildymas
bus atnaujintas“, – sakė F.Vekua.
Miesto šildymą užtikrina ten esanti kokso gamykla, kuri
pastarosiomis dienomis smarkiai nukentėjo per apšaudymus.
Gamyklos direktorius Musa Magomedovas sakė, kad jei jos
generatoriai būtų išjungti, būtų itin sudėtinga tęsti dujų
gamybą.
Dėl to Avdijivka liktų be vietinio elektros šaltinio, o miesto
ateitis būtų neužtikrinta. Pasak M.Magomedovo, gamyklos remontui
trukdo tebesitęsiantys susirėmimai.
Tarptautinis pasmerkimas ir susirūpinimas
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
stebėtojai yra pagrindiniai veikėjai, registruojantys abiejų
konflikto pusių pažeidimus. Ši organizacija taip pat yra atsakinga
už Rusijos ir Ukrainos taikos derybų organizavimą.
ESBO 2015 metų vasarį taip pat padėjo pasiekti Minsko
susitarimus dėl paliaubų, kuriems taip pat tarpininkavo Vokietija
bei Prancūzija, o ES lyderiai laiko juos vienintele galimybe, kad
regione įsivyrautų taika.
„Pastarosiomis dienomis suintensyvėjusios kovos Avdijivkos
apylinkėse yra aiškus paliaubų pažeidimas, kaip nurodoma Minsko
susitarimuose“, – sakoma ES užsienio reikalų vadovės
pranešime.
ESBO teigė, kad suintensyvėjusios kovos kelia „rimtą
susirūpinimą“, o JAV ambasada socialiniame tinkle „Twitter“
parašė esanti itin sunerimusi dėl „2 500 vaikų, likusių be
vandens, elektros ir šildymo“.
ESBO Nuolatinės tarybos JAV misijos reikalų patikėtinė Kate
Byrnes sakė, kad „smurtą Avdijivkoje inicijavo
Rusija ir separatistai“.
„Raginame Rusiją sustabdyti smurtą, gerbti paliaubas,
nenaudoti sunkiosios ginkluotės ir nutraukti bandymus užimti naują
teritoriją, esančią už kontaktinės linijos“, – sakė ji
Vienoje kreipdamasi į ESBO nuolatinę tarybą.
Nuo 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo apie 10
tūkst. gyvybių. Daugiau nei pusė jų – civiliai. Dėl šio
konflikto Maskvos ir Vakarų santykiai tapo prasčiausi nuo Šaltojo
karo pabaigos.
Kremlius neigia remiąs separatistus, nors pripažįsta, kad kovos
veiksmų zonoje esama rusų „savanorių“ ir karių, esą
išvykusių ten savo noru ne tarnybos metu.