JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono angliškas pareiškimas buvo iš 23 žodžių. Išverstas jis skamba taip: „Šiaurės Korėja paleido dar vieną vidutinio nuotolio balistinę raketą. Jungtinės Valstijos pakankamai kalbėjo apie Šiaurės Korėją. Daugiau komentarų neturime.“
Nors R.Tillersono pareiškimas buvo neįprastai trumpas ir neapibrėžtas, ekspertai Pietų Korėjoje ir Japonijoje jį laiko ženklu, bylojančiu, kaip prezidento Donaldo Trumpo valdomos Jungtinės Valstijos elgsis su Šiaurės Korėja, spartinančia savo branduolinių ginklų ir raketų kūrimą.
Leisdama raketas Šiaurės Korėja tikriausiai nori generuoti dėmesį ir pasinaudoti juo kaip svertu nuolaidoms gauti, bet R.Tillersonas savo pareiškimu pasiuntė griežtą žinią, kad Jungtinės Valstijos šiame žaidime nedalyvaus, sakė Pietų Korėjos ekspertai.
„Atrodo, kad Tillersonas tikslingai paskelbė trumpą pareiškimą, kad pasiųstų griežtą signalą, – sakė Seulo Korėjos universiteto profesorius, buvęs Pietų Korėjos užsienio reikalų viceministras Kim Sung-hanas. – Jis rodo – kad ir ką daro Šiaurės Korėja, Jungtinės Valstijos neįsipareigos vesti tiesiogines derybas, jei Pchenjanas neparodys realaus noro nusiginkluoti.“
Seule įsikūrusio universiteto „Yonsei“ Šiaurės Korėjos studijų instituto mokslininkas Bong Youngshikas sakė, kad R.Tillersono pareiškimas taip pat galėjo būti skirtas Kinijai, artėjant prezidento Xi Jinpingo pirmajam susitikimui su D.Trumpu, įvyksiančiam šią savaitę Floridoje.
D.Trumpas tikriausiai paragins Kinijos lyderį labiau spausti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ambicijų, ir R.Tillersono pareiškimas yra būdas pabrėžti, kad laikas imtis veiksmų dėl Šiaurės Korėjos, ne vien kalbėti, sakė Bong Youngshikas.
Jis mano, kad R.Tillersonas taip pat galėtų nebedaryti įprastų pareiškimų po kiekvienos Šiaurės Korėjos provokacijos ar raketos paleidimo.
„Yra, kaip yra, – sakė Bong Youngshikas. – Tikrai nėra reikalo Tillersonui reaguoti kaskart, kai Šiaurės Korėja kažką padaro. Jungtinės Valstijos juda į priekį ir dabar bando išspręsti problemą didesniu mastu, kaip rodo viršūnių susitikimas su Kinija.“
Nors D.Trumpas ir jo politikos formuotojai toliau griežtai kalba Šiaurės Korėjos klausimu, neaišku, ar tokios retorikos pakaktų paveikti Pchenjaną ir jo vienintelę didelę sąjungininkę Kiniją.
Kiekvienas Šiaurės Korėjos atominis sprogdinimas ir raketų paleidimas primena Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams apie ribotas galimybes pažaboti Pchenjano branduolines ambicijas.
Karinis smūgis Šiaurės Korėjos branduoliniams ar raketų objektams gali sukelti niokojamą karą, per kurį greit žūtų šimtai tūkstančių žmonių. Tolesnių sankcijų poveikis abejotinas, nes Šiaurės Korėjai valdančiojo elito išlikimas svarbesnis už gyventojų gerovę. Be to, šiai šaliai jau dabar taikomos vieni griežčiausių suvaržymų pasaulyje.
Kad derybos Pchenjanu būtų atnaujintos, reikėtų pasitikėjimo, kad režimas nenusavins skiriamos pagalbos ir neatsiribos nuo savo pažadų.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Kinijoje R.Tillersonas paskelbė Baracko Obamos administracijos „strateginės kantrybės“ politikos pabaigą. Ta politika reiškė laukimą, kol Pchenjanas nusileis ir nuspręs atsisakyti branduolinių ginklų. D.Trumpo administracija dar nepaskelbė jokios kitokios prasmingos strategijos.
Tokijuje įsikūrusio Nacionalinio politikos studijų instituto analitiko Narushige Michishitos nuomone, D.Trumpo pastangos „bauginamai kalbėti“ nepaveiks Pchenjano ir Pekino, jeigu savo žodžių jis neparems darbais.
„Trumpo administracijos patikimumas bus pakirstas, jeigu jai nepavyks“, – sakė jis.
