JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono
angliškas pareiškimas buvo iš 23 žodžių. Išverstas jis skamba
taip: „Šiaurės Korėja paleido dar vieną vidutinio nuotolio
balistinę raketą. Jungtinės Valstijos pakankamai kalbėjo apie
Šiaurės Korėją. Daugiau komentarų neturime.“
Nors R.Tillersono pareiškimas buvo neįprastai trumpas ir
neapibrėžtas, ekspertai Pietų Korėjoje ir Japonijoje jį laiko
ženklu, bylojančiu, kaip prezidento Donaldo Trumpo
valdomos Jungtinės Valstijos elgsis su Šiaurės Korėja,
spartinančia savo branduolinių ginklų ir raketų kūrimą.
Leisdama raketas Šiaurės Korėja tikriausiai nori generuoti
dėmesį ir pasinaudoti juo kaip svertu nuolaidoms gauti, bet
R.Tillersonas savo pareiškimu pasiuntė griežtą žinią, kad
Jungtinės Valstijos šiame žaidime nedalyvaus, sakė Pietų Korėjos
ekspertai.
„Atrodo, kad Tillersonas tikslingai paskelbė trumpą
pareiškimą, kad pasiųstų griežtą signalą, – sakė Seulo
Korėjos universiteto profesorius, buvęs Pietų Korėjos užsienio
reikalų viceministras Kim Sung-hanas. – Jis rodo –
kad ir ką daro Šiaurės Korėja, Jungtinės Valstijos neįsipareigos
vesti tiesiogines derybas, jei Pchenjanas neparodys realaus noro
nusiginkluoti.“
Seule įsikūrusio universiteto „Yonsei“ Šiaurės Korėjos
studijų instituto mokslininkas Bong Youngshikas
sakė, kad R.Tillersono pareiškimas taip pat galėjo būti skirtas
Kinijai, artėjant prezidento Xi Jinpingo pirmajam
susitikimui su D.Trumpu, įvyksiančiam šią savaitę Floridoje.
D.Trumpas tikriausiai paragins Kinijos lyderį labiau spausti
Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ambicijų, ir
R.Tillersono pareiškimas yra būdas pabrėžti, kad laikas imtis
veiksmų dėl Šiaurės Korėjos, ne vien kalbėti, sakė Bong
Youngshikas.
Jis mano, kad R.Tillersonas taip pat galėtų nebedaryti įprastų
pareiškimų po kiekvienos Šiaurės Korėjos provokacijos ar raketos
paleidimo.
„Yra, kaip yra, – sakė Bong Youngshikas. – Tikrai nėra
reikalo Tillersonui reaguoti kaskart, kai Šiaurės Korėja kažką
padaro. Jungtinės Valstijos juda į priekį ir dabar bando
išspręsti problemą didesniu mastu, kaip rodo viršūnių
susitikimas su Kinija.“
Nors D.Trumpas ir jo politikos formuotojai toliau griežtai kalba
Šiaurės Korėjos klausimu, neaišku, ar tokios retorikos pakaktų
paveikti Pchenjaną ir jo vienintelę didelę sąjungininkę Kiniją.
Kiekvienas Šiaurės Korėjos atominis sprogdinimas ir raketų
paleidimas primena Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams apie
ribotas galimybes pažaboti Pchenjano branduolines ambicijas.
Karinis smūgis Šiaurės Korėjos branduoliniams ar raketų
objektams gali sukelti niokojamą karą, per kurį greit žūtų
šimtai tūkstančių žmonių. Tolesnių sankcijų poveikis
abejotinas, nes Šiaurės Korėjai valdančiojo elito išlikimas
svarbesnis už gyventojų gerovę. Be to, šiai šaliai jau dabar
taikomos vieni griežčiausių suvaržymų pasaulyje.
Kad derybos Pchenjanu būtų atnaujintos, reikėtų pasitikėjimo,
kad režimas nenusavins skiriamos pagalbos ir neatsiribos nuo savo
pažadų.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Kinijoje R.Tillersonas paskelbė
Baracko Obamos administracijos „strateginės
kantrybės“ politikos pabaigą. Ta politika reiškė laukimą, kol
Pchenjanas nusileis ir nuspręs atsisakyti branduolinių ginklų.
D.Trumpo administracija dar nepaskelbė jokios kitokios prasmingos
strategijos.
Tokijuje įsikūrusio Nacionalinio politikos studijų instituto
analitiko Narushige Michishitos nuomone,
D.Trumpo pastangos „bauginamai kalbėti“ nepaveiks Pchenjano ir
Pekino, jeigu savo žodžių jis neparems darbais.
„Trumpo administracijos patikimumas bus pakirstas, jeigu jai
nepavyks“, – sakė jis.