Donaldo Trumpo pozicija dėl Sirijos pasikeitė iš esmės

Ketvirtadienio vakarą pranešdamas apie puolimą D.Trumpas pabrėžė, kad šis sprendimas atitinka jo užsienio politikos „Pirmiausia – Amerika“ gaires. Pasak jo, JAV turi „gyvybiškai svarbų nacionalinio saugumo interesą“ užkirsti kelią cheminių ginklų, kokius Sirijos vyriausybė anksčiau šią savaitę panaudojo prieš savo piliečius, naudojimui.

Visgi prezidento veiksmai nepaliko jokių abejonių, kad bent jau šiuo konkrečiu atveju jo požiūris į Amerikos vaidmenį pasaulyje pasikeitė.

Ko gero, D.Trumpas nėra pirmasis prezidentas, pakeitęs savo požiūrį po to, kai perėmė atsakomybę už galingiausią pasaulyje kariuomenę. Tačiau toks staigus pokytis praėjus vos 77 dienoms nuo kadencijos pradžios veikiausiai yra pati greičiausia transformacija naujausių laikų istorijoje.

Jau daug metų jis įtikinėjo JAV lyderius, kad padėtis Sirijoje yra kebli, ir perspėjo ten nesikišti. Visgi naująjį šalies lyderį veikiausiai sujaudino po cheminės atakos pasaulyje pasklidusios nuotraukos, kuriose matoma daugybė mažų vaikų kūnų.

D.Trumpas sakė, kad jam gaila „gražių kūdikių“, kurie buvo tarp kelių dešimčių žuvusiųjų nuo nuodingų dujų. Be to, jis apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al Assadą „uždusinus“ savo piliečius.

Jo požiūris, kad Jungtinės Valstijos turi „įsipareigojimą ginti“, primena dažnai kartotus D.Trumpo įnirtingiausių priešininkų pareiškimus. Ši doktrina, kurią aktyviausiai skelbė prezidento Baracko Obamos buvusi ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power, skelbia, kad pasaulio galingieji privalo ginti civilius nuo konfliktų – ypač sukeltų jų pačių vyriausybių.

Tuo tarpu per savo kampaniją D.Trumpas skelbė visiškai kitokią savo šalies užsienio politikos viziją. Jis palaikė izoliacionizmo idėjas bei žadėjo peržiūrėti prekybos sutartis su užsienio partnerėmis. Be to, jis yra sakęs, kad Artimieji Rytai yra regionas, į kurio reikalus jis linkęs nesikišti.

Visgi per tokį trumpą laiką priimtas šalies vadovo sprendimas giliau įtraukti savo kariuomenę į Sirijos konfliktą, sulaukė Respublikonų partijos pagyrimų. Be to, netgi demokratai garsiai nereiškė nepasitenkinimo tuo sprendimu. Visa tai rodo, kad pasipiktinimas dėl JAV neveiksnumo Sirijoje yra prasiskverbęs abiejose partijose.

„Dabar klausimas yra, kokių sulauksime pasekmių ir reakcijų, ir kokie yra prezidento strateginiai ir ilgalaikiai tikslai ir planai dėl JAV buvimo Sirijoje“, – sakė Senato ginkluotųjų pajėgų komitete dirbantis demokratas Jackas Reedas.

D.Trumpo sprendimas buvo netikėtas dar ir dėl to, kad prieš kelerius metus jis aktyviai reiškė savo nepritarimą atakai prieš Siriją ir ragino savo pirmtaką to nedaryti. 2013 metų rugsėjį po įvykdytos cheminės atakos D.Trumpas ne kartą socialiniame tinkle „Twitter“ kreipėsi į B.Obamą ir ragino jį neatakuoti Sirijos.

„Dar kartą mūsų labai kvailam lyderiui: nepulkite Sirijos – jei taip padarysite, atsitiks daug labai blogų dalykų, o JAV iš tos kovos negaus nieko“, – tąkart rašė jis.

Praėjus dviem dienoms jis parašė dar vieną žinutę, kad ataka „neatneštų jokios naudos, bet sukeltų didžiulių neigiamų pasekmių“.

B.Obama tada norėjo įsakyti surengti antskrydžius Sirijoje, bet galiausiai atsisakė šios idėjos. Jis sušaukė balsavimą Kongrese, tačiau jis taip ir neįvyko. Vėliau tuometis prezidentas išreiškė paramą rusų planui sunaikinti Sirijos cheminių ginklų atsargas, tačiau ir šis susitarimas pasirodė esąs neveiksmingas, kaip rodo pastarieji įvykiai.

Nors D.Trumpas griežtai kritikavo B.Obamą už pademonstruotą silpnumą ir neryžtingumą, per savo kampaniją prieš praėjusių metų rinkimus jis laikėsi nuomonės, kad Sirija yra painiava, kurios JAV turėtų vengti. Be to, prieš savaitę JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir šalies ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali laikytis atokiai nuo konflikto, kuris jau pareikalavo kelių šimtų tūkstančių gyvybių bei privertė kelis milijonus sirų palikti savo namus.

Ilgalaikės staigaus D.Trumpo politikos pokyčio pasekmės yra labai miglotos. Visgi jo šalininkai, atrodo, yra linkę palaikyti prezidento sprendimą.

„Prezidentas D.Trumpas šįvakar tikrai užsitarnavo antrą arba trečią žvilgsnį iš daugelio abejojančiųjų – tiek šalyje, tiek užsienyje“, – sakė respublikonų strategas Kevinas Kellemsas, trumpai bendradarbiavęs su D.Trumpo kampanija ir dirbęs buvusio viceprezidento Dicko Cheney patarėju. K.Kellemsas ypač pabrėžė „sprendimo smogti greitį ir tikslumą“.

Be kita ko, ši ataka yra ne tik atvira žinutė B.al Assadui, bet ir pagrindinėms Sirijos sąjungininkėms – Rusijai ir Iranui – bei Kinijai, kuri, Vašingtono nuomone, nepakankamai ryžtingai stengiasi pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.

D.Trumpas įsakė paleisti raketas į Sirijos karinę bazę tuo metu, kai jo valdose „Mar-a-Lago“ Pietų Floridoje vieši Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Be to, Vašingtonas ir Pekinas nesutaria dėl to, kaip pažaboti Pchenjano branduolinių ginklų ir raketines programas.

„Tai aiškiai rodo, kad prezidentas yra nusiteikęs imtis ryžtingų veiksmų, kai to reikia“, – sakė R.Tillersonas.