Rusija apkaltino JAV aštrinant konfliktą. Priešraketinės sistemos dislokavimas destabilizuoja padėtį, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo pavaduotojas Sergejus Riabkovas paragino Šiaurės Korėją sustabdyti branduolinius bandymus. Vadovybė Pchenjane turi įsipareigoti nevykdyti branduolinių bandymų, rašė jis Maskvos laikraštyje „Kommersant". Anot viceministro, tik viena šalis - Šiaurės Korėja - XXI amžiuje atliko branduolinius badymus.
Griežtins sankcijas
Tuo metu Jungtinės Valstijos pažadėjo sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai, kad priverstų šią izoliuotą komunistinę valstybę atnaujinti dialogą dėl jos branduolinės programos.
Tiesa, Vašingtonas pažymėjo nesiekiantis parklupdyti Kim Jong-uno režimo.
Po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su senatoriais JAV aukščiausio rango pareigūnai sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas nori panaudoti diplomatines priemones ir naujas sankcijas Šiaurės Korėjai spausti.
Prezidentas siekia „spaudimu priversti Šiaurės Korėją nutraukti savo branduolinę ir balistinių raketų programas, sugriežtinant ekonomines sankcijas ir vykdant diplomatines priemones kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis regione“, rašoma bendrame Pentagono vadovo Jim o Mattiso, valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono ir Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso pareiškime.
„Dirbame kartu su atsakingais tarptautinės bendruomenės nariais, siekdami padidinti spaudimą Šiaurės Korėjai, kad įtikintume režimą deeskaluoti situaciją ir grįžti į dialogo kelią“, – rašoma pareiškime.
Kiek anksčiau admirolas Harry Harrisas kuris yra JAV Ramiojo vandenyno štabo viršininkas, pasveikino pastarojo meto Pekino pastangas sumažinti tarp Pchenjano ir Vašingtono tvyrančią įtampą. Jis taip pat leido suprasti, kad pirmenybė toliau teikiama nekariniam problemos sprendiniui.
„Stovint akis į akį su avantiūristiškai besielgiančiu Šiaurės Korėjos režimu, labai svarbu, kad būtume ryžtingi – tiek privačiai, tiek viešai, ir diplomatiniu, ir kariniu požiūriu“, – sakė H.Harrisas.
„Svarstomos visos galimybės. Norime ne parklupdyti Kim Jong-uną, o atvesti jį į protą“, – pažymėjo admirolas.
Šiaurės Korėja turi ambicijų pasigaminti raketą su branduoline galvute, galinčią pasiekti JAV žemyninę dalį. Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione labai padidėjo, nes Pchenjanas įvykdė virtinę raketų bandymų, kurie išprovokavo atsakomąjį Vašingtono žvanginimą ginklais.
Vašingtonas prie Korėjos pusiasalio pasiuntė lėktuvnešį „USS Carl Vinson“, kuris turi atplaukti vėliau šią savaitę ir dalyvauti bendrose karinėse pratybose su Pietų Korėja .
Šiaurės Korėja „USS Carl Vinson“ dislokavimą pavadino „atviru kariniu šantažu“ ir pagrasino „palaidoti jį jūroje“.
Pirmadienį per oficialius pietus Baltuosiuose rūmuose su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priklausančių valstybių ambasadoriais D.Trumpas „labai aiškiai pasakė, kad jis bus tas prezidentas, kuris spręs“ Šiaurės Korėjos problemą, sakė aukšto rango diplomatas.
Be to, pasak jo, D.Trumpas pažymėjo, kad karinių veiksmų galimybė neatmestina, jei Kinijai nepavyks suvaldyti Pchenjano.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris susitikime su ambasadoriais sakė, kad „karinis sprendinys yra, net jei jie to nenori“, sakė diplomatas.
Pasak jo, Baltųjų rūmų žinia buvo aiški: „Idealiu atveju mes išsprendžiame tai taikiai ir politinėmis priemonėmis. Tačiau jei tai nepavyks, yra kitas planas, kurį vykdys Jungtinės Valstijos“.
