Baltieji rūmai pranešė, kad vos per kelias dienas turėtų būti suaktyvinta Pietų Korėjoje dislokuota didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistema THAAD.
Nors manyta, kad raketos galimam smūgiui bus paruoštos tik metų pabaigoje, JAV sąjungininkė baiminasi Šiaurės Korėjos atakų.
Įtampa regione padidėjo, nes Pchenjanas įvykdė virtinę raketų bandymų, kurie išprovokavo atsakomąjį Vašingtono žvanginimą ginklais.
„JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia spaudimu priversti Šiaurės Korėją nutraukti savo branduolinę ir balistinių raketų programas, sugriežtinti ekonomines sankcijas ir vykdyti diplomatines priemones kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis regione“, – rašoma bendrame Pentagono vadovo Jimo Mattiso, valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono ir Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso pareiškime.
Anksčiau admirolas Harry Harrisas, kuris yra JAV Ramiojo vandenyno štabo viršininkas, pasveikino pastarojo meto Pekino pastangas sumažinti įtampą tarp Pchenjano ir Vašingtono.
„Svarstomos visos galimybės. Norime ne parklupdyti Kim Jong-Uną, o atvesti jį į protą“, – pažymėjo admirolas.
Šiaurės Korėja turi užmojų pasigaminti raketą su branduoline galvute, galinčią pasiekti JAV žemyninę dalį.
Vašingtonas prie Korėjos pusiasalio pasiuntė lėktuvnešį „USS Carl Vinson“, kuris turi atplaukti šios savaitės pabaigoje ir dalyvauti bendrose karinėse pratybose su Pietų Korėja.
Antradienį prie pajėgų regione prisidėjo ir JAV povandeninis laivas „USS Michigan“, kuris taip pat dalyvaus pratybose.
Tiesa, jomis nepatenkinta Šiaurės Korėja „USS Carl Vinson“ dislokavimą pavadino „atviru kariniu šantažu“ ir pagrasino „palaidoti jį jūroje“.
O prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris pareiškė, kad ir JAV yra pasiruošusios panaudoti karinę jėgą.
„Idealiu atveju mes išsprendžiame tai taikiai ir politinėmis priemonėmis. Tačiau jeigu tai nepavyks, yra kitas planas, kurį vykdys JAV“, – tikino patarėjas.
Tiesa, THAAD raketų dislokavimas visai nepatinka ne tik kai kuriems protestus rengiantiems vietiniams, bet ir Kinijai.
Pekinas baiminasi, kad sistemos galimybės sumažins jo paties saugumą ir pakeis galių pusiausvyrą Azijos regione.
