Konfliktą Viduriniuose Rytuose įplieskė senos nuoskaudos

Šią savaitę Vidurinius Rytus supurtė didžiulis diplomatinis konfliktas. Septynios regiono valstybės nutraukė diplomatinius ryšius su Kataru, nes jis esą remia terorą. Bet kodėl iš tiesų užvirė ši košė?

Doha mėgino palaikyti draugiškus ryšius su visomis Vidurinių Rytų jėgomis.
Doha mėgino palaikyti draugiškus ryšius su visomis Vidurinių Rytų jėgomis.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“, „Bloomberg“ ir „Reuters“ inf.

Jun 10, 2017, 2:01 PM

Dauguma Kataro gyventojų dar miegojo, kai ankstyvą pirmadienio rytą kaimyninis Bahreinas paskelbė nutraukiantis ryšius su Doha. Po dešimties minučių jo pavyzdžiu pasekė Saudo Arabija, o vėliau – Jungtiniai Arabų Emyratai.

Prie šių Persijos įlankos šalių prisidėjo Egiptas, Jemenas, Libija ir Maldyvai. Oficialus paaiškinimas – Kataro parama islamistų grupuotėms.

Šis kaltinimas gana keistas, nes dauguma šio regiono šeichų patys tyliai krauna pinigus į „Al Nusra“ fronto, „Hamas“, „Al Qaeda“, Talibano ir Musulmonų brolijos kišenes.

Smūgį dar sustiprino ekonominė blokada, dėl kurios į pagalbą Dohai suskubo Turkija ir Iranas, pasiūlę tiekti prekes.

Įsikišo ir kitos valstybės. Rusija paragino krizę išspręsti dialogu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių parėmė Saudo Arabiją, tačiau kitą dieną telefonu Kataro emyrui šeichui Tamimu bin Hamadu al-Thani pasisiūlė padėti taikytis.

Klausimas sudėtingas, nes Katare įsikūrusi didžiausia JAV karinė oro bazė, būtina kovai su „Islamo valstybės“ džihadistais. Ją Doha pateikė kaip įrodymą, kad teroristų Kataras tikrai neremia, o priešingai – prisideda prie kovos su jais.

Įtampa tarp Kataro ir didžiausios Persijos įlankos galybės Saudo Arabijos tvyro seniai. Ją dar paskatino Kataro naujienų agentūros tinklalapyje paskelbta melaginga žinia, kurioje emyras išreiškė paramą Iranui, Izraeliui, teroristinėms grupuotėms „Hamas“ ir „Hezbollah“.

Nors vėliau Doha gynėsi, kad tokių žodžių šalies vadovas niekada nesakė, o JAV žvalgybos agentūros nustatė, jog melagystę paskleidė programišiai iš Rusijos, ar Rijadas spėjo sureaguoti.

Tiesa, Kataro prielankumas Teheranui nėra visiškai iš piršto laužtas.

Valstybės palaiko gerus santykius, dalijasi didžiausio pasaulyje gamtinių dujų telkinio kontrole ir yra glaudžiai susijusios prekybos ryšiais. Tai itin nepatinka Saudo Arabijai – didžiausiai Irano konkurentei dėl įtakos regione.

„Kataras anksčiau buvo Saudo Arabijos marionetė, bet gamtinės dujos leido jam kurti nuosavą regioninę politiką, bendradarbiauti su šiitišku Iranu ir krautis turtus“, – aiškino Rice’o universiteto Teksase energetikos ekspertas Jimas Krane’as.

Anot jo, Kataras ilgai mėgino žongliruoti įvairiomis šalimis ir organizacijomis, kurios tarpusavyje pykstasi, tačiau tai galų gale atsirūgo.

„Didžiulė JAV karinė bazė ir flirtas su Iranu, kova su teroru ir parama „Islamo valstybei“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.