Įtampa auga: Pentagonas parengė prevencinio smūgio Šiaurės Korėjai planą

Šiaurės Korėjos armijos vadovybė iki rugpjūčio vidurio baigs rengti prevencinio smūgio Ramiajame vandenyne esančios Guamo salos, kur yra JAV karinių bazių, rajonui planą. Jame numatoma paleisti keturias balistines vidutinio nuotolio raketas „Hvasong-12“, praneša KLDR naujienų agentūra KCNA. 

Pasak agentūros, jos turi nuskristi virš Japonijos Simanės, Hirošimos ir Kočio prefektūrų apie 3,4 tūkstančio kilometrų, o paskui nukristi į vandenį už 30–40 kilometrų nuo Guamo. Anot Pchenjano, tokiais veiksmais siekiama stabdyti Amerikos pajėgas Azijos ir Ramiojo vandenyno rajone. Taip pat pažymima, jog parengtas planas bus pateiktas Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong-unui, kuris, jei reikės, duos įsakymą jį realizuoti.

 

Karas su Šiaurės Korėja kasdien atrodo vis labiau tikėtinas. JAV prezidentas D. Trumpas rėžė, kad Amerika smogs Pchenjanui, jei šis kels bet kokią grėsmę Vašingtonui, ir netrukus sulaukė atsako.

„Šiaurės Korėjai geriau nebegrasinti JAV. Kitaip jai bus smogta pasaulyje iki šiol dar niekad nematyta ugnimi ir įniršiu“, – diktatoriaus Kim Jong-uno režimui grūmojo D.Trumpas.

Tačiau Pchenjanas D.Trumpo ultimatumo neišsigando ir prabėgus kelioms valandoms davė atsaką.

Kim Jong-uno režimas pareiškė, kad peržiūri planus ir svarsto galimybę smogti Guamui – JAV priklausančiai salai Ramiajame vandenyne.

„JAV įsivaizdavimas, kad jos teritorija yra neliečiama dangiškoji karalystė, tėra svajonė.

Amerika turi suvokti, kad nustatytas balistinių raketų parengties režimas ir jos nutaikytos į Ramųjį vandenyną“, – pranešime skelbė Šiaurės Korėjos kariuomenė.

Pchenjanas grasino Guamui, nes čia yra Anderseno oro bazė, iš kurios pakilę bombonešiai ne kartą yra skridę virš Korėjos pusiasalio demonstruodami Šiaurės Korėjai Amerikos galią.

D.Trumpo kalbos apie „ugnį ir įniršį“ agresyvumu pralenkė visus žodžius, kuriuos jo pirmtakai vartodavo Šiaurės Korėjai sudrausminti.

Kai kurie ekspertai tvirtino, jog D.Trumpas tyčia stengėsi kalbėti panašiai ir grėsmingai kaip diktatorius Kim Jong-unas, kad patrauktų jo dėmesį.

„Ši akimirka – kur kas pavojingesnė, negu teko patirti JAV prezidentams iki D.Trumpo.

Iš Vašingtono sklidusiai įprastai, niuansuotai, diplomatiškai retorikai nepavyko įtikinti Šiaurės Korėjos dėl JAV ryžto.

D.Trumpo naujausiuose žodžiuose pabrėžiama, kad galingiausia pasaulyje valstybė turi galimybių konfliktą eskaluoti arba smogti atgal“, – aiškino nevyriausybinės organizacijos „Foundation for Defense of Democracies“ vadovas Markas Dubowitzas.

Vis dėlto prezidento D.Trumpo retorika ne visiems buvo artima širdžiai.

Antai Kalifornijai atstovaujanti Demokratų partijos senatorė Dianne Feinstein rėžė, kad „prezidentas negelbėjo situacijos savo išpūstais komentarais“.

Tokios nuomonės laikėsi ir Arizonai atstovaujantis respublikonų senatorius Johnas McCainas: „Lyderiai negrasina, nebent yra pasiruošę imtis veiksmų – nežinau, ar D.Trumpas tam pasiryžęs. Viskas, ką jo žodžiai gali padaryti, tai atvesti mus prie rimtos konfrontacijos slenksčio.“

Tiesa, Guamo gubernatorius Eddie Baza Calva tvirtino, kad Šiaurės Korėjos keliama grėsmė šiai salai nėra tokia didelė, kaip gali atrodyti.

Pasak jo, „Šiaurės Korėjos keliamas grėsmės lygis nepasikeitė“, bet Guamas pasirengęs „visiems atvejams“.

JAV žvalgybininkai pranešė, kad yra labai tikėtina, jog Kim Jong-uno režimas sugebėjo pakankamai sumažinti branduolines galvutes, kad jos tilptų ant raketų.

Pchenjanas vis dar neturi pakankamai galingų raketų, kad branduolinėmis galvutėmis sugebėtų smogti JAV, bet ekspertai nuogąstauja, jog ginklų programa plėtojama greičiau, nei tikėtasi.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir JAV aiškiai kyla: „Vyksta viščiuko žaidimas: priešininkai artėja vienas prie kito dideliu greičiu ir nė vienas nerodo ketinimų pasitraukti iš kelio. Tokia situacija visuomet didina konflikto tikimybę. Kai laiko lieka vis mažiau, didėja klaidų ir neteisingų sprendimų tikimybė. Arba dėl įtampos kam nors gali neišlaikyti nervai ir jie padarys lemtingą veiksmą.“

Politologas T.Janeliūnas „Lietuvos rytui“ pabrėžė, kad neaišku, kaip prasidėtų konfliktas su Pchenjanu. Du variantai – Šiaurės Korėja smogtų JAV bazėms prie Guamo arba Amerika nutartų imtis prevencinių priemonių.

„Visapusis karas būtų sudėtingas ir skausmingas abiem pusėms. Šiaurės Korėja yra viena labiausiai militarizuotų valstybių pasaulyje, ji pastaruosius 60 metų ruošiasi karui. Tai – pagrindinis jos egzistavimo tikslas. Amerikiečiai turi didžiulį technologinį pranašumą ir karinėmis galimybėmis lenkia Šiaurės Korėją. Vis dėlto JAV būtų sunku išvengti nuostolių“, – aiškino TSPMI profesorius T.Janeliūnas ir pridūrė, kad JAV iki šiol galbūt dėl to vengdavo karinių veiksmų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius apie smogimą Šiaurės Korėjai „ugnimi ir įniršiu“, anot T.Janeliūno, vertinti sudėtinga. Mat D.Trumpo kalbėjimo maniera tokia, kad jis vėliau gali paneigti savo ketinimą. Be to, politine retorika ne visados galima pasikliauti – net buvęs JAV prezidentas Barackas Obama yra kalbėjęs apie raudonąsias linijas, kurių nevalia peržengti.