Nors JAV konstitucija Kongresui suteikia teisę skelbti karą, iš tiesų Amerikos įstatymų leidėjai neturi daug galių stabdyti prezidentą, jei jis užsispirtų smogti Šiaurės Korėjai.
JAV prezidentas yra kariuomenės vyriausiasis vadas, o Amerikos vadovai ne kartą yra naudojęsi savo postu, kad duotų leidimą vykdyti karo veiksmus.
Tiesa, Kongresas galėtų išleisti įstatymą, kuris draudžia naudoti karinę galią arba blokuoja karinių veiksmų Šiaurės Korėjoje finansavimą. Tačiau tokiu atveju D.Trumpo administracija turėtų teisę daryti ką nori mažiausiai 60 dienų, jei nuspręstų, kad JAV gresia pavojus.
„Konstitucija prezidentui suteikia milžiniškas galias elgtis savarankiškai, – tvirtino buvęs Atstovų Rūmų karo tarnybos komiteto padėjėjas Rogeris Zakheimas. – Yra daugybė precendentų prezidentui imtis karinių veiksmų.“
Po D.Trumpo ultimatumo Šiaurės Korėjai ir kalbų apie „ugnį ir įniršį“ JAV įstatymų leidėjai pradėjo reikalauti, kad prieš pradedant bet kokius karinius veiksmus prieš Pchenjaną būtų pasikonsultuota su Kongresu.
Tokios nuomonės laikėsi ir Mičiganui atstovaujantis demokratų kongresmenas Danas Kildee: „Pokalbis su Kongresu privalo įvykti, reikia atsižvelgti į Kongreso autoritetą. Šis prezidentas elgiasi chaotiškai, kai svaidosi siūlymais, ką reikėtų daryti dėl Amerikos užsienio politikos.“
Vis dėlto Baltieji rūmai situaciją mato kitaip. Be to, D.Trumpas nepasitarė su Kongresu prieš balandį suteikdamas leidimą apšaudyti karinę oro bazę Sirijoje, todėl yra įmanoma, kad panašiai situacija gali vystytis ir su Šiaurės Korėja.
Balandį buvęs Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris tvirtino, kad konflikto su Šiaurės Korėja atveju, Kongresui apie tai būtų pranešta, tačiau prezidentas pilnai vadovautųsi tomis galiomis, kurias jam suteikė konstitucija.