Savaitgalį Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno režimas atliko šeštą šalies istorijoje branduolinį bandymą ir gyrėsi, esą sukūrė vandenilinę bombą.
Bandymas buvo toks galingas, kad sukėlė žemės drebėjimą – iki dešimt kartų didesnį nei pernai, kai paskutinį kartą buvo išbandytas branduolinis ginklas.
Nors tarptautinė bendruomenė dar kartą, kaip ir po kiekvieno Pchenjano branduolinio arba raketų bandymo, pačiu griežčiausiu tonu pasmerkė Kim Jong-uną ir ragino jo režimui taikyti naujas sankcijas, šį kartą žodžiai skambėjo tuščiai.
Mat Šiaurės Korėjai taikyta tiek daug sankcijų, kad beveik nebeliko sričių, kur dar būtų galima spausti režimą.
Be to, ekspertai pabrėžė, kad ir toliau aklai taikant sankcijas Pchenjanas nebus priverstas sėsti prie derybų stalo.
Susiję straipsniai
Karas nėra galimybė
„Mes visuomet turime įvairių karinių priemonių, tačiau šiuo atveju jos visos yra bjaurios“, – perspėjo į pensiją išėjęs JAV kariuomenės generolas Markas Hertlingas.
Pasak jo, JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso žodžiai, kad Amerika surengs „milžinišką karinį atsaką“, jei jos arba jos sąjungininkių teritorijoms kils grėsmė, iš tiesų tėra tušti.
Mat Vašingtonas nenorėtų imtis veiksmų, kurie keltų grėsmę Pietų Korėjos sostinėje Seule ir jo priemiesčiuose gyvenantiems 25 mln. žmonių, tarp kurių gyvena nemažai amerikiečių.
Anot ekspertų, jei JAV pajustų grėsmę ir nuspręstų smogti Pchenjanui, jis Seulą apšaudytų iš artilerijos pabūklų ir užmuštų dešimtis tūkstančių civilių.
„Ar Šiaurės Korėja kelia grėsmę JAV ir sąjungininkėms? Ne, nekelia“, – rėžė M.Hertlingas, pasak kurio, konflikto tarp Pchenjano ir Vašingtono galimybė yra tokia pat neįsivaizduojama kaip ir prieš naujausią branduolinį bandymą.
Nebėra kur spausti?
Pastarąjį kartą naujas Jungtinių Tautų (JT) sankcijų prieš Šiaurės Korėją paketas buvo patvirtintas mažiau nei prieš mėnesį. Jo tikslas buvo sumažinti Pchenjano eksportą 1 mlrd. JAV dolerių (839 mln. eurų), smogiant anglių, geležies rūdos ir jūrų gėrybių pramonėms.
JAV tvirtino, kad nori spausti Kim Jong-uną, kad priverstų jį sėsti prie derybų stalo. Tačiau ekspertai perspėjo, kad sankcijos neprivers diktatoriaus staiga atsisakyti jau daugybę metų jo šeimos narių plėtojamos branduolinių ginklų programos.
Dabar Amerika ir jos sąjungininkės siekia, kad JT Saugumo Taryba įvestų dar daugiau sankcijų Pchenjanui, kad jį visiškai izoliuotų.
Kinija atsakinga už 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekbos ir į šią šalį siunčia didžiąją dalį jos naudojamos naftos žaliavos.
Jei siunčiamas kiekis būtų sumažintas, smarkiai nukentėtų Šiaurės Korėjos ekonomika ir žemdirbystės pramonė. Vis dėlto ar tai padėtų?
„Jei Kinija visiškai nebesiųstų naftos žaliavos į Šiaurės Korėją arba net uždarytų sieną, nebūtų aišku, ar Pchenjanas neberengtų branduolinių ir raketų bandymų. Tačiau tokiu atveju kiltų konfliktas tarp Pekino ir Pchenjano“, – perspėjo Pekino ruporas „Global Times“.
Taip pat svarstoma smogti Pchenjano tekstilės gaminių pramonei ir nacionalinėms oro linijoms.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Laukia daugiau bandymų
Pietų Korėja paskelbė, kad ketina rengti naujas karines pratybas su JAV. Taip pat bus laikinai dislokuota daugiau Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos (THAAD) paleidimo įrenginių.
Mat Pietų Korėja perspėjo, kad Šiaurės Korėja rengiasi artimiausiu metu rengti naujų balistinių raketų bandymų.
Vakar Pietų Korėjos karinės oro pajėgos ir kariuomenė pademonstravo savo galią: buvo surengtos balistinių raketų pratybos, per kurias buvo imituojama ataka prieš Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus.
Jau girdėti ir Australijos premjero Malcolmo Turnbullo raginimų, kad Kinija turėtų vis labiau spausti savo kaimynę Šiaurės Korėją.
Susiję straipsniai
Gąsdinantis karinių bandymų vajus
Sekmadienį, rugsėjo 3 dieną, Šiaurės Korėja atliko branduolinį bandymą, kuris sukėlė 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimą. Šio, šeštojo, branduolinio bandymo galingumas buvo nuo 50 iki 120 kilotonų. Pernai, rugsėjo 9 dieną, Pchenjanas atliko kitą branduolinį bandymą, kurio galingumas buvo iki dešimt kartų mažesnis – 17,8 kilotonos.
Šiemet Šiaurės Korėja atliko daugybę balistinių raketų bandymų. Antai rugpjūčio 29 d. Pchenjanas paleido raketą virš Japonijos. O trys dienos prieš tai, rugpjūčio 26-ąją, paleido tris trumpojo nuotolio raketas, viena jų iš karto susprogo.
Liepos 28 dieną Šiaurės Korėja paleido 45 minutes skridusią balistinę raketą, kurios spindulys yra maždaug 10 tūkst. km. Tokia raketa sugebėtų pasiekti tokius JAV didmiesčius kaip Čikaga ir Denveris. Mėnesio pradžioje, liepos 4-ąją, Pchenjanas išbandė balistinę raketą, kuri skrido 40 minučių. Šios raketos spindulys – 6,7 tūkst. km, ji pasiektų Aliaską.
Birželio 8-ąją Šiaurės Korėja paleido keturias priešlaivines raketas. Gegužės 14 dieną buvo paleista balistinė raketa. Ji skrido 30 minučių, o jos spindulys – 700 km.