Anot jo, šiuo metu pasaulyje kyla ypatingai daug grėsmių. Korėjos pusiasalyje bręstanti branduolinė krizė ir 100 tūkst. Rusijos karių mobilizavimas pratyboms prie rytinių Europos Sąjungos sienų lemia tai, kad situacija nėra stabili.
Paklaustas, ar atsimena pavojingesnį laikotarpį per savo 30 metų karjerą, J.Stoltenbergas „The Guardian“ sakė, kad šiuo metu yra kur kas daugiau neaiškumo ir vienu metu kylančių iššūkių.
Nuo ketvirtadienio šešias dienas Rusijoje ir Baltarusijoje vyks karinės pratybos „Zapad 217“, kurios gali tapti pačiais didžiausiais manevrais nuo Šaltojo karo pabaigos.
Skaičiuojama, kad šiose šalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje praktikuosis iki 100 tūkst. karių, saugumo pareigūnų ir civilių personalo. Be to, jų nestebės pakankamas skaičius užsienio ekspertų, kuriuos Rusija turėtų pakviesti laikydamasi tarptautinių sutarimų.
J.Stoltenbergas tikino nemanantis, kad pratybos kelia grėsmę NATO narėms, o padidinti gynybos biudžetai pastaraisiais metais sustiprino Aljansą.
Pasak jo, Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti batalionai siunčia žinią Rusijai, kad vienos narės užpuolimas būtų viso Aljanso ataka, todėl dėl saugumo Rytų Europoje yra ramus.
Tiesa, J.Stoltenbergas išreiškė nerimą dėl Rusijos abejingumo įsipareigojimui įsileisti tarptautinius stebėtojus į visas pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių.
„Rusija pranešė, kad praktikuosis mažiau nei 13 tūkst. karių. Tačiau aišku, kad jų bus daugiau“, – teigė NATO lyderis.
Kitoje pasaulio pusėje, Pietų Korėjoje, JAV dislokavo prieštaringai vertinamą priešraketinę gynybos sistemą THAAD, kuri padėtų apsisaugoti nuo galimos Šiaurės Korėjos grėsmės.
Pchenjanas pastaruoju metu išbandė termobranduolinę bombą, paleido balistinę raketą virš Japonijos ir pagrasino JAV priklausančiam Guamui.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo į tolesnius Šiaurės Korėjos grasinimus atsakyti „ugnimi ir įniršiu“, kol kas Vašingtonas jokio atsako be ketinimų sugriežtinti sankcijas nedavė.
„Mūsų kariuomenės technologijos yra pačios geriausios. Tikiuosi, kad mums nereikės jų panaudoti Šiaurės Korėjoje. Bet jeigu reikės – tai bus itin liūdna diena Šiaurės Korėjai“, – ketvirtadienį grasino Donaldas Trumpas, atmetęs galimybę susėsti su Kim Jong-unu prie derybų stalo.
Pats NATO lyderis, paklaustas, ar remia JAV prezidento karinius grasinimus Pchenjanui, kuriuos kai kas kaltina dėl paaštrėjusios situacijos Azijoje, atsakė: „Jeigu pradėčiau svarstyti galimas karines išeitis, tik dar labiau prisidėčiau prie situacijos neaiškumo ir sudėtingumo, o tai nėra mano tikslas. Remsiu politinį ir diplomatinį kelią.“
