Lankstinukas, kuriame aiškinama, kaip elgtis kilus karui, bus išsiųstas 4,7 mln. namų ūkių.
Jame švedai galės rasti informaciją, kaip jie galės prisidėti prie šalies gynybos, kaip nepritrūkti vandens ir maisto, pasirūpinti šildymu.
Susiję straipsniai
Švedai savo saugumu susirūpino dėl didėjančios Rusijos agresijos. Krymo okupacija, pagalba Ukrainos separatistams, Maskvos vykdomos karinės pratybos prie Baltijos šalių ir Skandinavijos sienų, taip pat povandeniniai rusų laivai Švedijos valdžiai ne juokais ėmė kelti rūpestį dėl saugumo.
Jokiam kariniam aljansui nepriklausanti valstybė susirūpino ir savo gynyba.
Nuo Šaltojo karo pradžios išlaidas jai mažinusi šalis nusprendė persvarstyti tam skiriamą biudžeto dalį. Švedija, kurios oro erdvę Rusija pažeidė jau ne kartą, netgi ėmė svarstyti galimybę įstoti į NATO.
Maža to, praėjusių metų rugsėjį Švedija surengė didžiausias karines pratybas per pastaruosius 23 metus.
Jose dalyvavo net 19 tūkst. Švedijos karių, taip pat kariškiai iš Suomijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Norvegijos ir JAV.
Praėjusiais metais šalis taip pat pareiškė pradėsianti derybas dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ pirkimo.
Centrinė Švedijos valdžia davė nurodymus ir kai kuriems miestams. Jiems liepta nupūsti dulkes nuo Šaltojo karo laikų civilinės gynybos planų, taip pat atnaujinti bunkerius, kuriuose esant reikalui galėtų pasislėpti žmonės.
Pirmą kartą leidinys, pavadintas „Jei ateitų karas“, buvo išleistas Antrojo pasaulinio karo metu. Panašių instrukcijų Švedijos valdžia nebuvo išplatinusi nuo 1961 m.
„Tokių žodžių kaip „visiška gynyba“ ar „aukščiausias pavojus“ mes nevartojome 30 metų ar net ilgiau. Todėl šalies gyventojai labai mažai žino apie tai, ką šie žodžiai reiškia“, – pasakojo Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūros sukurto projekto vadovė Christina Andersson.
2013 m. NATO apkaltino Rusiją surengus pratybas, kuriose simuliuotas branduolinis smūgis Švedijai.
Tuo metu pastarosios kariuomenė nebuvo pasiruošusi, todėl buvo pakelti NATO Baltijos regiono oro erdvės policijos misijoje dalyvaujantys Danijos naikintuvai.
Švedijos tarptautinių santykių instituto Rusijos programos vadovas Martinas Kraghas sakė, kad dabar padėtis rimta. Nors abejojama, kad Rusija tikrai imsis karinių veiksmų prieš Švediją, „tai, kas buvo neįtikėtina prieš 5 metus, dabar yra visiškai tikėtina“.
„Reuters“ nuotr.
Lietuviai mokomi jau trejus metus
Lietuvos krašto apsaugos ministerija nuo 2014 metų išleido jau tris leidinius, kuriuose gyventojus mokė ruoštis karui.
Brošiūrose „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu.
Taip pat pateikiama būtiniausia informacija apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams norint apsisaugoti nuo nelaimių ir prisidėti prie šalies gynybos.
