Kelias savaites aptarinėtas istorinis JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderio susitikimas pateikė daug staigmenų, bet vieną dalyką buvo galima numatyti iš anksto: D.Trumpo diplomatija – savotiška.
Lyderių pasirašytas susitarimas dėl ketinimų siekti Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo nuvylė daugelį ekspertų. Mat tokius pažadus Pchenjanas dalijo jau ne kartą ir visus juos sulaužė.
Kad pergalingi susitikimo įvarčiai skriejo į vienus vartus, parodė ir D.Trumpo duotas pažadas sustabdyti daugelį dešimtmečių vykstančias kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas.
Susiję straipsniai
Regis, D.Trumpas taip norėjo parodyti, kad jam pavyko išsiderėti puikų susitarimą, bet tuščius Pchenjano pažadus jis priėmė už gryną pinigą.
Nors Šiaurės Korėja nespėjo atiduoti nė vienos branduolinės galvutės, trečiadienį JAV prezidentas amerikiečiams jau skelbė, kad atominė grėsmė pasitraukė: „Barackas Obama sakė, kad Šiaurės Korėja yra didžiausia ir pavojingiausia mūsų problema. Tačiau atėjo viso to pabaiga – šiąnakt miegokite ramiai!“
Po susitikimo ėmė aiškėti, kad karinių pratybų nutraukimas nebuvo aptartas Singapūre apsilankiusių diplomatų per parengiamąsias derybas. Apie D.Trumpo užmojį nežinojo nei jo sąjungininkai Tokijuje ir Seule, nei artimiausi patikėtiniai.
Bet JAV lyderis neįžvelgė nieko bloga: „Jei galiu išsaugoti milijonų gyvybę atvykdamas čia ir susidraugaudamas su labai galingu žmogumi, kontruoliuojančiu galingus branduolinius ginklus turinčią šalį, man tik garbė.“
Regis, impulsyvi demokratija D.Trumpo partijos rinkėjams patinka. Net 87 procentai respublikonų pastarojoje apklausoje nurodė teigiamai vertinantys prezidentą.
Tokiu rezultatu galėjo pasigirti tik George’as W.Bushas – jam padėjo po rugsėjo 11-osios atakų šalį užplūdęs vienybės jausmas.
Likęs pasaulis džiaugiasi mažiau. Ir Seulas, ir JAV kariuomenės ekspertai sunerimo dėl tokio prezidento sprendimo, susilpninsiančio sąjungininkų pajėgas Azijoje.
„Šios pratybos yra nepaprastai svarbios, nes jos yra atgrasymo priemonė. Negalima jų užsukti lyg vandens čiaupo“, – įspėjo buvęs JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis.
Ekspertus sujaudino ir tai, kokius žodžius kalbėdamas apie pratybas vartojo D.Trumpas.
Nors JAV ir Pietų Korėja nuolat pabrėžia, kad manevrai yra gynybinio pobūdžio, prezidentas pavadino juos „provokuojančiais karo žaidimais“.
„Jis prabilo Šiaurės Korėjos ir Kinijos propagandos žodžiais“, – pažymėjo buvusi Pentagono politikos patarėja Christine Wormuth.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įsiuto paklaustas apie aptakų deklaracijos tekstą ir menkus JAV laimėjimus, bet patikino, kad pažangos nusiginklavimo procese galima tikėtis iki 2021 metų: „Galime ginčytis dėl semantikos, bet užtikrinu – visa tai yra dokumente.“
Žinoma, Vašingtono ir Pchenjano santykiai dabar yra daug geresni nei pernai, kai abu lyderiai svaidėsi vis aštresniais grasinimais. O ar Šiaurės Korėja išpildys D.Trumpo lūkesčius dėl nusiginklavimo, kol kas sunku pasakyti.
Aišku tiktai viena: į Singapūrą Kim Jong-unas vyko norėdamas užsitikrinti saugumo garantijas ir įtvirtinti galingo lyderio, kuris gali kaip lygus su lygiu kalbėtis su Jungtinių Valstijų prezidentu, įvaizdį.
O D.Trumpo tikslas buvo atimti branduolinius ginklus iš Šiaurės Korėjos. Rezultatas dvilypis: pirmojo lūkesčiai įgyvendinti su kaupu, o antrojo kol kas – tik popieriuje.