Antradienį socialiniuose tinkluose pasirodė Ukrainos šarvuotojo katerio „Berdiansk“ nuotrauka, kurioje matyti karinio laivo korpuse esanti milžiniška skylė.
Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas generolas Viktoras Muženka paskelbė, kad dabar tapo aišku, jog rusai ukrainiečių laivus užpuolė ne vien su savo laivynu, bet ir su kovos lėktuvais Su-30, skelbia „UNIAN“.
„Rusai atakuodami mūsų laivus panaudojo ir aviaciją. Kovos lėktuvas Su-30 į mūsų laivus paleido dvi raketas“, – tvirtino V.Muženka.
Generolo teigimu, buvo sužeisti 6 ukrainiečių kariai, iš jų trys sunkiai.
Kaip klostėsi įvykiai Kerčės pusiasalyje?
Įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos kilo sekmadienį, kada iš Odesos išplaukė trys ukrainiečių laivai. Jie turėjo pasiekti Mariupolį, kuris yra Azovo jūros pakrantėje.
Į Azovo jūrą iš Odesos jie gali patekti per Kerčės sąsiaurį. Čia neseniai Rusija atidarė tiltą, kuris sujungia šalį su 2014 metais Maskvos okupuotu Krymo pusiasaliu.
Twitter nuotr.
Pagal 2003 metų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos bei tarptautinę jūrų teisę, šiuo sąsiauriu turi būti užtikrintas laisvas judėjimas abiejų valstybių laivams. Vis dėlto Rusija pastaruoju metu prie Kerčės sąsiaurio elgėsi taip, lyg tai būtų tik Maskvos teritoriniai vandenys.
Pasakojimai, kas įvyko dviem Ukrainos šarvuotiems kateriams „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikui „Jany Kapu“ priartėjus prie sąsiaurio, skiriasi.
Ukrainiečiai skelbia, kad Rusijos pajėgos taranavo, apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus, nors jie apsisuko.
Tuo metu Maskvos pareigūnai aiškino, kad ukrainiečiai bandė nelegaliai manevruoti Rusijos teritoriniuose vandenyse, nepaisė perspėjimų, tad Rusijos laivams teko panaudoti ginkluotę. Bet Ukrainos jūrininkai tikina įprasta tvarka informavę Rusiją apie savo karinių jūrų pajėgų laivų planus perplaukti Kerčės sąsiaurį.
Susiję straipsniai
Į pasaulio akiratį grąžino konfliktą
Rusijos pakrantės tarnybų šūviai, paleisti į Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, į pasaulio akiratį grąžino konfliktą, kuris tyliai ruseno kitų įvykių šešėlyje.
„Mes vertiname tai kaip agresiją prieš mūsų valstybę ir labai rimtą grėsmę. Gaila, bet Rusijai nėra jokių raudonų linijų“, – vakar sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Tarptautinė bendruomenė turi pateikti tvirtą atsakymą į tokį nepriimtiną ir provokuojantį elgesį“, – pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Per vakar šalies prezidento sukviestą ypatingą parlamento posėdį Aukščiausiosioji Rada pritarė karo padėties įvedimui.
P.Porošenkos plane numatyta, kad karinė parengtis galiotų 30 dienų – nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 28 d.
Ukrainos URM: „Rusija ruošiasi užimti visą Ukrainos pakrantę“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas, po pirmadienį šalyje paskelbtos karinės padėties, pareiškė, kad Rusija turi didesnių planų ir sieks užimti Ukrainos teritoriją nuo Mariupolio iki Padniestrės, skelbia „UNIAN“.
ICTV eteryje Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtino, kad Rusija ruošiasi ir toliau skaldyti Ukrainą.
„Nereikia būti Džeimsu Bondu ar žvalgybos atstovu, kad suprastum, jog Rusija yra nukreipusi žvilgsnį į Mariupolį ir visą Ukrainos pakrantę“, – kalbėjo P.Klimkinas.
Ministras pridėjo, kad „kalbant apie karinius ir nekarinius veiksmus, Rusija turi planų visai Pietų Ukrainai iki pat Padniestrės.“
Anot Ukrainos diplomatijos vadovo, Rusija ir toliau skaldys jų šalį, nes Ukrainos egzistavimas yra „fundamentali Vladimiro Putino sistemos problema“ ir todėl jie nesustos.
Scanpix nuotr.
A. Merkel ragina išlaikyti rimtį
Reaguodama į savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusią Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontaciją, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino šalis laikytis nuosaikumo.
Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Vėlų pirmadienio vakarą A. Merkel telefonu aptarė padėtį su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
AFP/Scanpix nuotr.
„Kanclerė pabrėžė būtinybę deeskaluoti padėtį ir palaikyti dialogą“, – po A. Merkel pokalbio su V. Putinu sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Tuo metu Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento P. Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.