„Užblokuoti stovi 35 laivai. Laivyba vykdoma tik į Rusijai priklausančius uostus. Tai reiškia, kad Rusija užblokavo Ukrainos uostus Azovo jūroje“, – savo socialinio tinklo paskyroje parašė V.Omelianas.
Pasak jo, šiuo metu prie sąsiaurio įplaukimo į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus laukia 18 laivų: 4 – į Berdianską, 14 – į Mariupolį.
„Rusijos veiksmai rodo norą eskaluoti padėtį ir destabilizuoti regioną. Tikslas akivaizdus – Ukrainos uostų blokada ir Ukrainos išstūmimas iš jos bteisėtų teritorijų, įtvirtintų tarptautiniais susitarimais“, – tikino ministras.
Prašo atsiųsti laivus
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį tvirtino, kad rusų pajėgos „atliko savo karinę pareigą“, kai praėjusį sekmadienį užėmė į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Tačiau P.Porošenka sakė, kad V.Putinui „rūpi vienintelis dalykas – užvaldyti jūrą“.
„Negalime sutikti su tokia agresyvia Rusijos politika. Pirmiausia buvo Krymas, tada Rytų Ukraina, o dabar jis nori Azovo jūros“, – kalbėjo P. Porošenka.
„Vokietija taip pat turėtų savęs paklausti: ką V.Putinas darys toliau, jei mes jo nesustabdysime?“ – pridūrė jis.
Sekmadienį Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.
„V.Putinas nori sugrąžinti senąją Rusijos imperiją. Krymas, Donbasas... Jam reikia visos šalies“, – sakė P.Porošenka dienraščiui „Bild“.
„Jis laiko save Rusijos imperatoriumi, o jo imperija negali gyvuoti be Ukrainos. Jis laiko mus kolonija“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareikalavo Rusijos nedelsiant paleisti ukrainiečių laivus ir jų įgulas beri įspėjo Maskvą, kad jos veiksmai „turi pasekmes“.
Pasmerkė veiksmus
Europos Sąjunga trečiadienį griežtai pasmerkė Rusiją dėl ukrainiečių laivų apšaudymo ir užėmimo Kerčės sąsiauryje.
Tačiau po tris dienas trukusių svarstymų valstybės narės nesugebėjo sutarti dėl naujų sankcijų Maskvai.
„Esame sunerimę dėl šio Rusijos jėgos panaudojimo, kuris, turint galvoje didėjančią to rajono militarizaciją, yra nepriimtinas“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.
Išplatintas pareiškimas yra gana griežtas, tačiau turėtų nuvilti kai kurias Bendrijos nares, kurios tikėjosi, kad šalys užims griežtesnę bendrą poziciją Maskvos atžvilgiu po to, kai bloko pareigūnai pareiškė, kad ES svarsto naujų sankcijų Rusijai galimybę.
Bendrijos aukšto rango pareigūnai nuo savaitgalio intensyviai diskutavo apie tai, kaip reaguoti į sekmadienį prie Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Šis incidentas smarkiai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.
ES nepripažįsta 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kartu su Jungtinėmis Valstijomis yra paskelbusi Maskvai virtinę ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama priversti ją pakeisti kursą.
Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje dalis ES valstybių pasisakė už tai, kad sankcijos būtų sugriežtintos. Dėl to galėtų būti sutarta ateinantį mėnesį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Tačiau kai kurios šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija, linkusios laikytis santūresnės pozicijos.
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl antradienį žurnalistų paklausta, ar bus imtasi naujų baudžiamųjų priemonių Maskvos atžvilgiu, atsakė, jog „parodys laikas“.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu pareiškė, kad jei bus imtasi iniciatyvos „įvesti Rusijai naujų sankcijų, Lenkija prie jos prisijungs“.
Trečiadienį išplatintame pareiškime pakartojami reikalavimai, kad Rusija paleistų užimtus ukrainiečių laivus ir jų įgulas, taip pat dar kartą patvirtinama „visiška parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Tačiau pareiškime neužsimenama apie naujų sankcijų galimybę, tik nurodoma, kad ES „pasiryžusi veikti atitinkamai, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo tarptautiniais partneriais
