Dabar Europos politikos analizės centre (CEPA) dirbantis B.Hodgesas tvirtina, kad Jungtinės Valstijos niekada nepamiršo ir neatsuko nugaros Rytų Europos regionui, tačiau kartu amerikiečiai turi ir globalių interesų.
„Manau, kad po 10 metų mes kariausime su Kinija ir aš kalbu apie raketas ir laivus, ne tik prekybos ir kibernetinį karą“, – teigė B.Hodgesas.
Jis tvirtino, kad Honkonge galime išvysti antrąsias Tiananmenio aikštės žudynes, o šią situaciją su nerimu stebi Taivanas.
Anot buvusio JAV pajėgų Europoje vado, Jungtinės Valstijos neturi pajėgumų su visomis problemomis susitvarkyti vienos, tad tam yra būtini sąjungininkai, kurie yra Europoje. Rytų Europos studijų centre praėjusią savaitę viešėjęs B.Hodgesas tvirtino, kad reikia žiūrėti ne į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus socialiniame tinkle „Twitter“, bet į realius veiksmus. Šie turėtų nuraminti europiečius, nes JAV įsitraukimas kontinente tik didėja, o Kongresas remia tvirtus ryšius su partneriais Europoje.
„Lietuva JAV prezidento administracijoje ir Kongrese užsitarnavo pagarbą, nes yra lyderė vykdant 3-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuris teigia, kad šalys, kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“, – kalbėjo B.Hodgesas.
Vienybė, rišlus veikimas ir Turkijos klausimas
Ekspertas tvirtina, kad trys svarbiausios temos NATO dabar yra vienybė, rišlus ir darbu veikimas bei Turkijos klausimas.
„Vienybė yra mūsų Aljanso pagrindas. Ne kariuomenių dydis, o pasitikėjimas kita šalimi yra svarbiau“, – tvirtino B.Hodgesas.
Anot jo, Europoje turėtų būti dar daugiau JAV karių Lietuvoje ir Lenkijoje, tačiau jie čia neturėtų būti perkelti iš Vokietijos, nes tai būtų matoma kaip Vokietijos nubaudimas ir vienybės pažeidimas. NATO vienybė yra didžiausias dalykas, kurio bijo Rusija.
Antru svarbiu dalyku B.Hodgesas įvardina rišlų ir darnų veikimą NATO rytiniame flange.
„Aljansas tinkamai reagavo į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 2014 metais. Į Baltijos šalis iš karto buvo atsiųsti karių daliniai, kurie parodė, kad šios šalys mums rūpi“, – kalbėjo generolas.
Kaip pavyzdį jis nurodė Vokietiją, kuri ėmėsi lyderystės ir bendradarbiaudama su Lietuva čia pradėjo vadovauti tarptautiniam karių daliniui.
B.Hodgesas tvirtina, kad Rusijai šiuo metu yra svarbesnė situacija Juodojoje jūroje, o ne Baltijos regionas. Juodąją jūrą jie mato kaip Atlanto vandenyno pratęsimą. Iš ten jie vykdo visas operacijas Artimuosiuose Rytuose.
„Aljansas tinkamai reagavo į situaciją Šiaurėje, tačiau Juodojoje jūroje dabar kyla nauja geležinė uždanga – Bulgarija, Rumunija ir Turkija vienoje pusėje, o kitoje nuo Europos atskirtos Moldova, Ukraina ir Gruzija.
Rumunai yra labai susirūpinę rusų veiksmais regione. Turime veikti darniai, kad Rusija negalėtų pasinaudoti mūsų silpnosiomis vietomis tapus pernelyg susikoncentravusiems į vieną regioną“, – teigė B.Hodgesas.
Trečiu svarbu klausimu NATO aljanse B.Hodgesas įvardino santykius su Turkija. Jis tvirtina, kad Turkija visada buvo NATO žemėlapio kampe mąstant, kad tikroji grėsmė yra Rytuose, tačiau Turkijos kaimynystėje yra ne tik Rusija, bet ir Kaukazas, Sirija, Iranas, Irakas.
„Turkai nesėdi Ankaroje galvodami apie grėsmę Šiaurėje, jie yra labiau susirūpinę tuo, kas dedasi Pietuose ir Rytuose“, – kalbėjo generolas.
Tačiau problema yra ta, kad Turkija įsigijo raketines gynybos sistemas S-400 ir nebegali dalyvauti naikintuvų F-35 programoje. Jeigu turkai turėtų JAV gaminamus naikintuvus F-35, tai S-400 sistemos galėtų ilgainiui išmokti aptikti šiuos naikintuvus, kurie nepastebėti gali atskirti į Krymą, Rytų Ukrainą ar patruliuoti Rytų Kinijos jūroje.
Tai reiškia, kad tokią informaciją lengvai perimti galėtų rusai.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas tvirtina, kad jiems reikėjo įsigyti raketų sistemas S-400, nes JAV nepardavė saviškių „Patriot“. Taip tvirtina net D.Trumpas, tačiau realybė yra kitokia.
Pats Turkijos lyderis nenorėjo „Patriot“ sistemų, nes baiminasi, kad kito perversmo metu amerikiečiai galėtų nuotoliniu būdu išjungti.
Ar Rusija puls Baltijos šalis?
Anot B.Hodgeso, tikimybė, jog Rusija užpuls Baltijos šalis yra bent 25 procentai.
„Rusija Baltijos šalis užpultų jau dabar norėtų ir matytų, kad likusi Aljanso dalis nepasirodys ginti jūsų. Jie juda greičiau negu mes“, – tvirtino ekspertas.
Jis mano, kad rusai puldami Baltijos valstybes gali panaudoti daugybę skirtingų scenarijų.
Rusai gali pulti per Suvalkų koridorių, iš pietrytinės Latvijos dalies arba Estijos Šiaurėje greitos atakos būdu bandyti užimti Taliną. Tokiems veiksmams nereikėtų didelių pajėgumų.
„Yra priežastis kodėl jie nuolatos kalba apie branduolinių ginklų naudojimą. Jie šiuos scenarijus naudoja kiekvienų pratybų metu, tačiau rusai nekalba apie išgalvotus priešus, kaip taikinius jie nurodo Varšuvą, mėgina palaužti šalis ir sugriauti Aljanso vienybę. Lenkija karo atveju būtų sutraiškyta iš Kaliningrado leidžiamų raketų norint įsitikinti, kad jokia karinė technika nebūtų transportuojama“, – kalbėjo B.Hodgesas.
