Tarptautinėms organizacijoms prabilus ir apie aukas tarp civilių, kritika Turkijai dėl vykdomos operacijos tampa tik stipresnė.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas į kritiką nereaguoja. Jo kariuomenė toliau juda į pietus nuo savo šalies sienos.
Sekmadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis pranešė, kad augant chaosui Sirijoje prezidentas Donaldas Trumpas nurodė iš šiaurinių šalies rajonų atitraukti visas amerikiečių pajėgas, kad kariai nebūtų įtraukti į susirėmimus tarp Turkijos kariuomenės ir kurdų kovotojų.
Ankaros vykdoma operacija jau pareikalavo mažiausiai 60 civilių žmonių gyvybės, pranešta ir apie žuvusį žurnalistą.
Jungtinių Tautų duomenimis, ši operacija jau privertė 130 tūkst. žmonių palikti namus.
Tuo metu kurdai pranešė, kad dėl Turkijos vykdomų apšaudymų iš kalėjimo pavyko pasprukti šimtams „Islamo valstybės“ džihadistų.
R.T.Erdoganas teisina vykdomą invaziją ir grasina Europai, kad beveik 3,7 mln. migrantų, kurie dabar yra Turkijoje, bus perkelti į Europos valstybes, jei pastarosios nesiliaus kritikavusios jo veiksmų.
Tačiau pasak leidinio „Bloomberg“, R.T.Erdoganos gąsdinimai migrantų antplūdžiu tėra tik tuščios kalbos.
2016 m. Turkija ir ES pasirašė susitarimą, pagal kurį ES šalys gali išsiųsti migrantus be dokumentų atgal į Turkiją, mainais į tai tuomet Ankara gavo tris milijardus eurų, dar tiek pat skirta iki 2018 m. pabaigos. Tai leido ES kiek sumažinti iš Sirijos ir kai kurių Afrikos šalių į Europą plūstančių migrantų srautą.
Tiesa, per visus tuos metus ES sugrąžino į Turkiją tik 2 proc. visų atvykstančių migrantų
Dabar Turkijoje yra beveik 3,7 milijonai migrantų ir Ankara tikino jų išlaikymui išleidusi 40 milijardų eurų – žymiai daugiau, nei gavo iš ES.
Dabartiniai R.T.Erdogano gąsdinimai perkelti šiuos žmonės į Europą nėra nauji. Dar 2016 m., praėjus vos keliems mėnesiams po pasirašyto susitarimo, Turkijos prezidentas grasino atidaryti vartus migrantams.
Vėliau grasinimai ėmė tik dažnėti, nes su ekonomikos sunkumais susidūrusiai Turkijai migrantai iš Sirijos tapo problema.
Susiję straipsniai
Paskutinis jo planas yra perkelti iki dviejų milijonų migrantų į taip vadinamąją saugumo zoną, nustūmus nuo Turkijos sienos gilyn į Siriją kurdus. Planuojama „saugumo zona“ turi siekti 30 kilometrų nuo Turkijos sienos.
Ankara, praėjusi karinę operaciją, turi du tikslus: sustiprinti savo sienos saugumą, nustūmus nuo jos kurdus, atlaisvinti teritoriją, į kurią galima perkelti migrantus iš Sirijos.
Tačiau toks planas nepatinka ES, nes jis išsprendžia vieną humanitarinę krizę, bet sukuria naują. Vis dėlto imtis veiksmų prieš Turkiją – NATO narę – niekas nenori, tad tik reiškia susirūpinimą jos veiksmais.
Kitą vertus, R.T.Erdogano gąsdinimai Europai taip pat neturi svaraus pagrindo. Jis gali nuvežti sirus į Siriją į „išvalytas“ teritorijas, tačiau negali jų susodinti į laivus ir išplukdyti į ES. Jei Ankara taip pasielgtų, ji padėtų tašką Turkijos ir ES muitų susitarime. Tai reikštų Ankarai didelius ekonominius sunkumus.
Be to, neatmetama galimybė, kad ES tuos laivus apsuktų ir išsiųstų atgal į Turkiją.
Vartų migrantams atidarymas gali reikšti tik tai, kad Turkija netrukdys migrantams vykti į ES, taip pat, kad Ankara netrukdys migrantus gabenantiems žmonėms vykdyti savo verslą. Tačiau Turkija pastaruoju metu ir taip iš esmės netrukdo migrantams iš savo teritorijos keliauti į ES. Nuo vasaros pradžios Egėjo jūros salose registruota daugiau migrantų nei per pastaruosius dvejus metus.
R.T.Erdoganas nėra itin geras ES vartų saugotojas ir dėl to, kad dėl jo pradėtos operacijos Sirijoje į Europą gali plūstelėti kurdai.