Zemlichanas Changošvilis buvo 40-ies metų Gruzijos pilietis su čečėniškomis šaknimis. Jis buvo pakeliui į vidudienio mišias vienoje Berlyno senamiestyje esančioje mečetėje, tačiau tikslo nepasiekė.
Jį viename Berlyno parke pasivijo vyras ant elektrinio dviračio ir iš mažo atstumo du kartus šovė į galvą ir kartą į petį. Z.Changošvilis mirė vietoje, o žudikas netrukus buvo sugautas.
Jam nepavyko išlikti paslaptyje. Pora paauglių matė žudiką išmetantį ginklą, peruką ir dviratį į upę. Tai paskatino visuomenę spėlioti apie žmogžudystės detales ir kelti klausimus apie Vokietijos santykius su Rusija.
Rusijos pasą turintis nusikaltėlis buvo sulaikytas praėjus vos kelioms valandoms po nužudymo, tačiau, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams, byla tebėra neišspręsta – įtariamasis nešneka, Kremlius neigia savo ryšius su juo, o Vokietija neturėdama konkrečių įrodymų pirštu į Maskvą neduria.
Nužudymo byla juodą šešėlį užtraukė ir ant dešimčių tūkstančių migrantų iš Čečėnijos, kurie yra itin pažeidžiami. Mažumos atstovai tvirtina, kad atidžiai stebi Vokietijos reakciją į šį incidentą.
Migrantų bendruomenė buvo šokiruota
Z.Changošvilis seniai buvo ieškomas žmogus. Jis dalyvavo Antrajame čečėnų kare ir kovojo prieš Rusijos pajėgas, kur įsigijo daugybę priešų.
2005-aisiais jis paliko judėjimą ir karo lauką, tačiau savo praeities taip lengvai negalėjo atsikratyti.
Per dešimtmetį į jį ir jo šeimą kėsinosi daugybė galvažudžių. Z.Changošvilis niekur nerado ramybės, kol viltį 2016-aisiais suteikė Vokietija, tačiau veltui.
Z.Changošvilis tris kartus bandė gauti prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau nesėkmingai.
„Visi prašymai buvo atmesti, nepaisant žinių apie bandymus jį nužudyti anksčiau“, – tvirtino čečėnų žmogaus teisių aktyvistas Mansuras Sadulajevas.
Iki nužudant Z.Changošvilį, tokia nelaimė čečėnų migrantų bendruomenę buvo sukrėtus tik kartą, kai 2009 Vienoje buvo nužudytas Umaras Israilovas.
„Pirmas kartas galėjo būti klaida, tačiau antrasis jau neša žinutę. Ir labai aiškią“, – teigė M.Sadulajevas.
Ieškomiausias žmogus
Z.Changošvilis užaugo apsuptas karo Gruzijos šiaurinėje dalyje – Pankisio slėnyje. Čia glaudėsi tūkstančiai Antrojo čečėnų karo pabėgėlių. Beveik visi jie buvo čečėnai kovoją prieš rusus.
Z.Changošvilis, pagal etninę kilmę čečėnas su Gruzijos pilietybę, prieš rusų pajėgas pradėjo kovoti 2001-aisiais.
Grįžęs po karo jis apsistojo Tbilisyje, kur 2009 m. ir prasidėjo bandymai jį nužudyti.
„Viena grupuotė mėgino jį nunuodyti, tačiau jiems nepavyko“, – teigė Aleksandras Kvachadzė.
Gruzijos saugumo tarnybos vėliau išsiaiškino, kad tai buvo grupuotė susijusi su Rusijos žvalgybininkais ir čečėnų lyderiu Ramzana Kadyrovu, kuris yra žinomas dėl savo žiaurumo ir lojalumo Vladimirui Putinui.
Priešo statusui įgyti būtų užtekę kovojimo Čečėnijoje, tačiau 2008 kilus Rusijos ir Gruzijos karui, Z.Changošvilis suorganizavo 200 savanorių būrį, kuris kovojo prieš rusų okupantus.
Šalia Gruzijos kariuomenės jie nesikovė, tačiau turėjo parengę planus, kaip reikėtų ginti Tbilisį atėjus okupanto kariams.
Vėliau jis prisijungė prie Gruzijos kovos su terorizmu dalinio. 2012 metais jo dalinys dalyvavo operacijoje prieš kovotojus, kurie laikė įkaitų Lopotos tarpeklyje pasienyje su Dagestanu.
Privalėjo palikti Gruziją, kad išgyventų
2015-aisiais į jo gyvybę dar kartą buvo mėginta pasikėsinti Tbilisyje, kai netikėtai į Z.Changošvilį pradėjo šaudyti. Jis buvo pašautas keturis kartus, tačiau nugriuvęs už mašinos sugebėjo išsikvieti medikus ir išgyveno. A.Kvachadzė tai vadina stebūklu.
Jokie įtariamieji nebuvo sugauti, tačiau Z.Changošvilis žinojo, kad už viso to slypi rusų žvalgybininkai, kuriuos į šalį įvykdyti operacijai įleido Gruzinų žvalgybos atstovai.
Rusija neigia prisidėjimą prie visų pasikėsinimų ir galiausiai sėkmingo nužudymo Berlyne.
Z.Changošvilį nuolat pradėjo saugoti jo draugai, tačiau jis turėjo bėgti iš Gruzijos, kad išgyventų.
Jis 2015 persikėlė į Odesą, kur vėl gavo pranešimų, kad sugrįžęs į gimtinę bus nužudytas.
„Norėjome pabėgti nuo viso to ir susikurti šviesią ateitį Vokietijoje, kur galėtume gyventi kaip šeima“, – teigė Z.Changošvilio žmona Manana Tsatieva, tačiau tam išsipildyti nebuvo lemta.
Tik atvykus į Vokietiją M.Tsatieva sužinojo, kad Ukrainoje gyvendamas jos vyras susituokė su kita moterimi, kuri laukiasi jo vaiko. Pora išsiskyrė ir beveik nebebendravo.
Viltys sunaikintos
Z.Changošvilio gyvenimas Vokietijoje atrodė saugesnis, tačiau nebuvo lengvas. Tris kartus buvo atmestas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.
Dabar, jau po žmogžudystės, kyla galimi žudiko ryšiai su Rusijos saugumo tarnybomis ir klausimai, kodėl Vokietijos vyriausybė taip ilgia tyli.
Nuo nužudymo Vokietijos valdžios atstovai nebuvo susisiekę su Z.Changošvilio giminaičiais išreikšti užuojautą.
Migrantų mažumo atstovai tvirtina, kad jie ateityje ir toliau bus spaudžiami ir nepripažįstami.
„Negaliu sakyti, kad esu sukrėstas. Rusija yra didelė jėga, o Vokietija dėl to nenori gadinti santykių. Čečėnai tapo tiesiog mažu nepatogumu“, – teigė M.Sadulajevas.
Čečėnų mažuma visoje Europoje susiduria su problemomis. Daugumai jų yra išduodami tik dokumentai, kurie laikinai sustabdo jų deportacijos procesą, tačiau bet kada netolimoje ateityje jiems gali tekti palikti savo saugius prieglobsčius.
Tai reiškia, kad jie neturi teisės dirbti, o gyventi gali tik pergrūstuose migrantų centruose. Esant tokioms sąlygoms daugelis jų linksta į nusikalstamą veiklą ir buriasi į gaujas.
Čečėnų nemėgsta ir Vokietijos vyriausybė. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jų neįmanoma integruoti į visuomenę.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto darbuotojas Guido Steinbergas tvirtina, kad jeigu būtų neabejotinų įrodymų, kad Rusija prisidėjo prie Z.Changošvilio nužudymo, tai reakcija būtų kitokia.
Kurtinanti tyla
Tačiau tai paguodos velionio šeimai nesuteikia. Z.Changošvilio brolis Zurabas su dviem vaikais gyvena Švedijoje ir po incidento buvo nuvykęs į Vokietiją.
Paskutinės žinios, kurias gavo vyras, buvo tai, kad byla per artimiausius mėnesius pasieks teismą.
Paskutinį kartą broliai kalbėjo dieną prieš nelaimę. Zurabas norėjo į Vokietiją atsiųsti savo vaikus, kad jie čia galėtų prašyti pabėgėlio statuso, o Z.Changošvilis jiems padėtų.
Po kelių valandų Z.Changošvilis krito negyvas, o praėjus porai mėnesių įtariamasis tyli lyg prisisėmęs pilną burną vandens.
Jis galės būtų kalinamas 6 mėnesius, tačiau po jų pritrūkus įrodymų bus paleistas į laisvę, tačiau tyrimas vyksta toliau. Berlyno prokuratūros atstovas Martinas Steltneris tvirtina, kad įkalčiai yra daug žadantys.
Tačiau Vokietijos valdžios ir įtariamojo tebesitęsianti tyla jau apkurtino ne tik Z.Changošvilio šeimą, bet ir tūkstančius čečėnų migrantų visoje Europoje.
