Julianas Assange'as, Bradley Manningas (dabar – pakeitus lytį – Chelsea Manning), Edwardas Snowdenas – šios pavardės pastarąjį dešimtmetį ne kartą linksniuotos įslaptintos informacijos paviešinimo skandaluose.
Vieniems šie žmonės – didvyriai, esą atskleidę nelegalias JAV šnipinėjimo programas ir nusikaltimus, kitiems – bailūs išdavikai, siekę asmeninės naudos, o jais galiausiai pasinaudojo priešiškų šalių, pirmiausiai Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos.
Kad ir kaip jie būtų vertinami, šie žmonės pasinaudojo jiems patikėtomis pareigomis, įslaptinta informacija arba atvirkščiai – kibernetinio šnipinėjimo galimybėmis ir iki šiol nesutinka padarę ką nors blogo, mat tikslai viešinti įslaptintą JAV informaciją esą buvo kilnūs.
Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, primenančių gūdžius Šaltojo karo laikus, kai siekdami vien tik asmeninės naudos ar stengdamiesi padėti mylimam žmogui naiviai prikrečia tokių kiaulysčių savo šaliai, kad nereikia nė priešiškų žvalgybos tarnybų pastangų.
Kalėjime gali praleisti 20 metų
Tokiu atveju laikoma H. K. Frese byla. Dar spalio pradžioje jis buvo Pentagonui pavaldžios Gynybos žvalgybos agentūros analitikas, kuris turėjo prieigą prie ypač slaptos informacijos. Karjerą kaip samdomas darbuotojas prie žvalgybos agentūros 2017 m. pradėjęs 30-metis H. K. Frese atrodė daug žadantis jaunuolis ir greitai tapo oficialiu darbuotoju Pentagone.
Strateginės analizės srityje jo žinios ir patirtis pravertė britų gynybos pramonės milžino BAE systems veikloje – bendrovėje jis praleido vos metus, kol jį nusamdė JAV žvalgybos tarnyba.
Niekam iš pradžių neužkliuvo pakankamai viešas H. K. Frese gyvenimo demonstravimas – aktyvus „twiter“, „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose jaunuolis drąsiai reiškė savo asmeninę nuomonę įvairiais klausimais, leido suprasti, kad užsiima žvalgybine veikla – iš pradžių analizavo duomenis susijusius su Rusija, o vėliau – su Vakarų Afriką. Be to, jis įvardijamas ir kaip antiterorizmo medžiagas analizuojantis ekspertas.
Tačiau H. K. Frese karjera baigėsi spalio 9-ąją, kai atėjusiam į darbą jaunuoliui buvo uždėti antrankiai, pareikšti sunkūs kaltinimai dėl ypač slaptos informacijos nutekinimo. Pagal du atskirus kaltinimus jam gali grėsti iki 20 metų įkalinimo bausmė sustiprinto režimo federaliniame kalėjime.
Ir visa tai, regis, dėl meilės ar bent jau romantiškų jausmų žurnalistei, kuriai jaunasis žvalgybos analitikas ir nutekino įslaptintus duomenis. Tam buvo galima užkirsti kelią jau senokai, bet galiausiai kontržvalgybininkai veiksmų ėmėsi tik tada, kai slapti duomenys ėmė tekėti į viešumą.
Pripažino norėjęs padėti draugei
Po to, kai JAV televizijos kanalo CNBC žurnalistė Amanda Macias pernai ėmė kepti vieną istoriją po kitos apie JAV žvalgybos požiūrį į Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programą, Kinijos balistinių raketų dislokavimą Pietryčių Azijos regione, tapo aišku: kažkas tekina informaciją žiniasklaidai. Istorijų detalės buvo pernelyg konkrečios ir ypač jautrios – remtasi ne šiaip gandais, neįvardytų pareigūnų pasakojimais, o įslaptintais dokumentais.
Remtis „neįvardytais Pentagono pareigūnais, kurie negali būti įvardyti“ – įprastas ir daug metų naudojamas būdas Vašingtone. Tiesa, įprastai tokiu būdu viena ar kita politinė arba tiesiog konkuruojanti jėga institucijose siekia savų tikslų: per žiniasklaidą perduoti tam tikrą žinutę sąjungininkams arba priešininkams, įspėti juos, pakreipti norimą tyrimą sau rūpima eiga. Arba atvirkščiai – tekintojo tapatybę slepiantys ir šaltinį saugantys žurnalistai siekia viešojo intereso.
Šį kartą jokio viešojo intereso nebuvo ir jokia logika neveikė: A. Macias tebuvo pradedančioji žurnalistė, be to, nebuvo panašu, kad ji dirbtų Kinijos ar juo labiau Šiaurės Korėjos žvalgybai, mat jos straipsniai apie JAV žvalgybos veiksmus, apie slaptus Kinijos raketinių sistemų dislokavimus naudos galėjo turėti tik minėtoms šalims ir jos pačios karjerai. Iš viso A. Macias parašė 8 straipsnius, paremtus įslaptinta žvalgybine informacija.
Būtent pastarasis veiksnys, panašu, ir buvo svarbiausias motyvas H. K. Frese perduoti įslaptintą informaciją žurnalistei – jau kelerius metus juos siejo romantiški jausmai, o nuo 2017-ųjų rugpjūčio tai jau netgi neturėjo būti jokia paslaptis, mat pora gyveno bendruose namuose Arlingtone, Virdžinijos valstijoje, netoli Pentagono.
Kaltinime pateiktas paaiškinimas atrodo banalus: H. K. Frese siekė padėti savo merginos karjerai ir todėl jai per kitą bendrą pažįstamą žurnalistę – Courtney Kube tekino informaciją. Tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sau įprastu būdu per „Twitter“ pernai birželį skelbė, kad iš Šiaurės Korėjos esą jau nebėra grėsmės, nes jis susitarė su Kim Jong Unu, A. Macias informacija rodė priešingai: Šiaurės Korėja mausto amerikiečius ir slapta toliau vysto savo programą.
Įsiutęs ir informacijos tekintojus susekti įsakęs D. Trumpas nesitikėjo, kad tyrimas nuves tokiu banaliu keliu. Atsitiktinai vieno savo darbuotojų „Twitter“ paskyrą patikrinę JAV žvalgybos pareigūnai greitai atkreipė dėmesį į išskirtinį braižą: H. K. Frese dalijosi savo draugės „Twitter“ žinutėmis, straipsniais, entuziastingai rėmė daugelį D. Trumpą kritikuojančių įrašų.
Pernai gegužę jis ir pats šaipėsi iš JAV prezidento būsimo susitikimo su Kim Jong Unu, spėliodamas, kokie mėsainiai bus pateikti susitikimo metu.
Galiausiai JAV kontržvalgybininkai iš Federalinių tyrimų biuro (FTB) ėmėsi sekti ir H. K. Frese pokalbius, kurių metu jis elgėsi ypač neatsargiai ir dalijosi įslaptinta informacija, siekdamas sužavėti savo merginą ir išsaugoti byrančius santykius. Sulaikytas su įkalčiais H. K. Frese neneigė savo kaltės, bet tai jo, greičiausiai, neišgelbės nuo griežtos bausmės.
„Jis sulaužė priesaiką tarnauti ir ginti JAV ir įstūmė mūsų šaliai sąžiningai dirbančius žmones į didelį pavojų“, – pabrėžė FTB specialusis agentas Alanas E. Kohleris.
Mat su H. K. Frese pagalba atskleidusi įslaptintos žvalgybinės informacijos detales A. Macias esą sukėlė pavojų būtent amerikiečių žvalgybiniams pajėgumams Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje – ne visą informaciją JAV gali surinkti iš palydovų ir kitomis technologinėmis priemonėmis, dažnai ir šiais laikais tenka remtis žmogiškaisiais ištekliais.
Fotografavo ir planavo skristi į Maskvą
FTB pažymi, kad tai jau 6-asis atvejis per pastaruosius dvejus metus, kai bandoma atskleisti įslaptintą žvalgybos informaciją. Ne visi šie atvejai yra tokie romantiški ir naivūs. Priešingai – dažniau jie yra banalūs ir ypač pavojingi.
Pavyzdžiui šių metų pavasarį po trumpo muistymosi ir neigimo savo kaltę pripažino JAV laivyne tarnavęs Stephenas Kelloggas, kuris taip pat norėjo perduoti įslaptintą informacija žurnalistei. Tiesa, jo planas buvo kiek kvailesnis ir išaiškintas atsitiktinai dar prieš tai, kai buvo padaryta žala.
Kaltinamajame akte rašoma, kad S. Kelloggas norėjo perduoti įslaptintą informaciją rusams apie naujausius JAV lėktuvnešius. Nuo 2014-ųjų JAV laivyne tarnaujantis ir lėktuvnešyje USS Carl Vinson du metus praleidęs S. Kelloggas iš pradžių informaciją pasiūlė Rusijos įmonei „Sevmaš“.
Po 6 nesėkmingų bandymų nesulaukęs atsakymo iš rusų jis savo vaikystės laikų draugei žurnalistei prasitarė norintis palikti laivyną ir pasielgti kaip E. Snowdenas.
Jis netgi nusipirko lėktuvo bilietą į Maskvą – tik į vieną pusę, o pakeliui žadėjo savo pažįstamai žurnalistei atskleisti visas istorijos detales. Prieš tai jis nufotografavo slaptas lėktuvnešio patalpas ir padauginęs alkoholio siuntinėjo nuotraukas savo buvusiai draugei bei jos tėvui, o galiausiai įsivėlė į muštynes. S. Kelloggo draugai jį apibūdino, kaip problematišką asmenybę, turėjusią problemų nuo priklausomybių ir siekusią dėmesio.
Tačiau FTB kontržvalgybos skyriui užteko vien S. Kelloggo bandymų perduoti įslaptintą informaciją rusams – jo kompiuteryje buvo rasti ir laiškai „Sevmaš“ ir bandymai ieškoti kam perduoti informaciją iš Rusijos konsulato San Diege.
Šaltojo karo laikais panašią, tik sėkmingą operaciją buvo atlikęs Johnas Anthony Walkeris, kuris tarnavo JAV laivyne. Nusivylęs finansine padėtimi jis 1967 metais ramiausiai įžengė į tuometinės Sovietų sąjungos ambasadą ir perdavė įslaptintus laivyno kodus – sovietams J. A. Walkeris tarnavo net 18 metų, per kuriuos užverbavo savo brolį ir netgi sūnų. Išaiškintas jis buvo nuteistas iki gyvos galvos ir mirė kalėjime 2014 metais.
Žaidė dvigubą žaidimą
Tačiau net ir tokios istorijos, regis, neatgraso amerikiečių nuo bandymų pasipelnyti iš JAV priešų. Tiesa, šiais laikais dažniau kreipiamasi ne į Rusiją, o kitą Kiniją. Pavyzdžiui, buvęs JAV armijos ir Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) veteranas Kevinas P. Mallory jau buvo išėjęs į pensiją, tačiau nepatenkintas savo finansine padėtimi ir rizikuodamas prarasti namus jis nesudvejojo ir kreipėsi į socialinių mokslų akademiją Šanchajuje, siūlydamas savo paslaugas.
Vietoje to jis sulaukė nedviprasmiškų skambučių iš Kinijos žvalgybos agentūros, siūlymo 25 tūkst. dolerių grynaisiais, specialų modifikuotą telefoną konfidencialiai komunikacijai, mainais į dokumentų šūsnį. Tiesa, gavęs pinigus P. Mallory ėmėsi dvigubo žaidimo – kreipėsi į savo buvusią darbovietę ir CŽA agentams viską išklojo savanoriškai, tikindamas, kad jis apmovė kinus ir jiems perdavė nevertingos informacijos.
Paaiškėjo, kad iš tikrųjų jis pats nesuvokė dokumentų svarbos ir kinams atskleidė CŽA agentus, Kinijoje dirbančius po priedanga.
Be to, tai jau buvo ne pirmas kartas, kai P. Mallory dalijosi įslaptinta informacija, dėl ko sykį buvo įspėtas. Galiausiai teismo neįtikino P. Mallory ir jo advokatų argumentai, kad savo šalį jis myli ir neišdavė – visi keturi kaltinimai jam buvo patvirtinti ir jis uždarytas į kalėjimą.
P. Mallory tapo trečiuoju CŽA darbuotoju per pastaruosius kelerius metus, nuteistu už šnipinėjimą kinams. Kitas garsus išdavimas – iš Hon Kongo kilęs Jerry Chun Shing Lee pernai po ilgo melagingų istorijų pasakojimo galiausiai taip pat prisipažino šnipinėjęs Kinijai. 13 metų CŽA praleidęs J. Lee 2007-siais paliko agentūrą ir nusprendė imtis tabako verslo Kinijoje.
Tačiau bandymas buvo nesėkmingas ir pats buvęs agentas netyčia atskleidė kinams informaciją apie savo praeitį. Kinija sureagavo žaibiškai – pažadėjo arba padėti jo verslui, arba įkaltinti už šnipinėjimą. Pirmąjį variantą pasirinkęs J. Lee daugiau nei dešimtmetį dirbo kinų žvalgybai, kol galiausiai buvo išaiškintas, nuteistas ir įkaltintas iki gyvos galvos už tai, kad atskleidė kelis savo buvusios darbovietės informatorius Kinijoje – kai kurie jų sulaukė ir mirties bausmės.
