„Tai pasmerkta žlugti“, – sakė Niujorke strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ vyresnysis darbuotojas Stevenas Cookas.
„Palestiniečiai jį iškart atmetė – kaip ir izraeliečiai naujakuriai, kurie priešinasi bet kokio pavidalo palestiniečių suverenitetui“, – pridūrė jis.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas visiškai nenusiteikęs derėtis dėl amerikiečių siūlomo plano, o Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, antradienį dalyvavęs per D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose surengtą šio projekto pristatymą, atrodo neabejojantis, kad Palestinos Autonomija planą atmes, pažymėjo S. Cookas.
Baltieji rūmai intensyviai tarėsi su Izraeliu, rengdami planą, suteikiantį B. Netanyahu galimybę aneksuoti didelę dalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijų. Izraelio vyriausybė jau pasiuntė signalą, kad ji artimiausiu metu atliks šį žingsnį.
„Jis yra skirtas padėti premjerui Netanyahu atlaikyti šiuo metu jam iškilusius politinius ir teisinius sunkumus, taip pat padidinti paramą prezidentui Trumpui tarp proizraelietiškų rinkėjų per jo perrinkimo kampaniją“, – sakė buvusi JAV Valstybės departamento Vidurio Rytų specialistė Michele Dunne, dabar dirbanti Carnegie (Karnegio) fonde už tarptautinę taiką.
„Nėra jokio ženklo, kad šis planas ves prie derybų“, – pabrėžė ji.
D. Trumpo administracija 80 puslapių planą rengė trejus metus. Palestiniečių vadovybė D. Trumpo pastangas boikotavo, laikydama JAV prezidentą perdėm proizraelietišku dėl jo ankstesnių svarbių sprendimų – pavyzdžiui, pripažinti ginčijamą Jeruzalės miestą Izraelio sostine.
Nors dalis ekspertų prognozavo kitaip, šiame plane iš tikrųjų kalbama apie galimą Palestinos valstybės įkūrimą ir palestiniečių sostinę Rytų Jeruzalėje.
Tačiau sostinė veikiau būtų įkurta Jeruzalės pakraštyje, pavyzdžiui, gretimame palestiniečių miestelyje Abu Dise, o Izraelis išlaikytų suverenitetą visame Šventajame mieste.
Planu, kurio rengimui vadovavo D. Trumpo žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris, numatoma ketveriems metams įšaldyti izraeliečių nausėdijų plėtrą teritorijose, numatytose palestiniečių valstybei. Be to, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožo anklavą turėtų sujungti greitojo susisiekimo koridorius – vienas iš keleto žadamų ekonomikos plėtros projektų.
Realizmas?
„Taktiniu lygiu esama gerų sumanymų, bet be valstybingumo pažado palestiniečiams jie yra beverčiai“, – pastebėjo S. Cookas.
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute dirbantis Robertas Satloffas sveikino žiupsnelį „realizmo“ sprendžiant seniai besitęsiantį konfliktą.
„Realistiška, kad Jordano upė taptų Izraelio saugumo užtvara. Realistiška, kad šimtai tūkstančių izraeliečių Vakarų Krante nebūtų verčiami išsikraustyti“, – sakė jis.
„Vis dėlto jie paėmė šiuo ir kitus principus ir visiškai neatpažįstamai juos ištempė. Izraelio saugumo kontrolė Jordano slėnyje virto visišku suverenitetu; šimtų tūkstančių naujakurių neiškeldinimas virto [nuostata], kad nebus iškeldintas nė vienas naujakurys“, – konstatavo R. Satloffas.
M. Dunne nuomone, naujojo plano pagrindinis akcentas – kad juo Izraelio rytinė siena nustumiama iki pat Jordano.
„Visa kita yra detalės. Kad ir ką šis planas suteikia palestiniečiams, visa tai yra preliminaru, sąlygiška ir [įgyvendinama tik] ilguoju laikotarpiu – kitaip tariant, to tikriausiai nebus“, – sakė ji.
Baltųjų rūmų „vizijoje“ sakoma, kad Izraelis šio plano nesiims įgyvendinti, kol jam pritars tankiai apgyventą Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“.
„Nebent „Hamas“ būtų pašalintas arba nusiginkluotų, išsižadėtų smurto ir pripažintų Izraelį žydų tautos valstybe, palestiniečiai iš šio plano gaus nulį. „Hamas“ turi veto galią“, – per „Twitter“ parašė rizikos konsultacijų agentūros „Eurasia Group“ analitikas Henry Rome'as.
Palestiniečių pasirinkimai
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, D. Trumpo plano pagrindinis tikslas – pakeisti žydų nausėdijų ilgalaikes perspektyvas, kad jos taptų parankesnės Izraeliui.
Jeigu Izraelis aneksuotų dalį Vakarų Kranto, palestiniečiai būtų spaudžiami susitaikyti su įvykusiu faktu, prisidengiant taiko planu.
„Kad ir kokie silpni būtų palestiniečiai arba [jų] vadovybė, jie visuomet turės galimybę pasakyti „ne“ – ką jie dabar ir daro“, – pažymėjo M. Dunne.
„Tikrasis klausimas – kur visa tai stums palestiniečių judėjimą. Ar tai buvo planuota, ar ne, atrodo, kad šis planas tikriausiai priartins dieną, kai visa tai iš kovos už nepriklausomą valstybę virs kova dėl teisių, panašią į Pietų Afrikos“, – pridūrė ji.
Nors palestiniečiai planą atmeta, D. Trumpo planas buvo palankiai įvertintas kai kurių JAV sąjungininkių arabų pasaulyje, kurias su Vašingtonu ir Izraeliu sieja bendras priešinimasis Iranui.
Bahreino, Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų ambasadoriai dalyvavo plano pristatymo Baltuosiuose rūmuose renginyje, nors nė viena šių šalių nėra pripažinusi Izraelio.
Egiptas, pirmoji su Izraeliu taikos susitarimą pasirašiusi arabų valstybė, ragino palestiniečius „rūpestingai ir nuodugniai“ išanalizuoti D. Trumpo pasiūlymą.
„Palestiniečiai bus gundomi iškart atmesti planą, bet turėtų atsispirti pagundai ir sutikti su tiesioginėmis derybomis, per kurias galės propaguoti [savo siekius] kaip norės“, – sakoma „Council on Foreign Relations“ prezidento Richardo Haasso „Twitter“ žinutėje.
„Visiškas atmetimas gali pakenkti išliekančioms dviejų valstybių scenarijaus viltims, kad ir kokios kuklios jos būtų, ir atverti kelią aneksijoms“, – pridūrė jis.
