Rytų Libijoje įsikūrusi asamblėja palaiko karinį vadą Khalifa Haftarą, kuris ilgiau kaip metus vadovavo nesėkmingai kampanijai atkovoti iš JT pripažįstamos vienybės vyriausybės sostinę Tripolį šalies šiaurės vakaruose.
Kh. Haftarą palaiko Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai, o Tripolyje įsikūrusią Nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV) remia tų šalių regioniniai varžovai – Turkija ir Kataras.
Vėlai pirmadienį priimtoje rezoliucijoje rytiniame Tobruko mieste veikiantis parlamentas leido „Egipto ginkluotosioms pajėgoms surengti intervenciją, siekiant apsaugoti Libijos ir Egipto nacionalinį saugumą, jeigu jos pastebi tiesioginį pavojų abiem mūsų šalims“.
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi praėjusį mėnesį perspėjo, jog Kairas galėtų pasiųsti karių į Libiją, NSV atstumus Kh. Haftaro pajėgas iš Tripolio apylinkių po daug mėnesių trukusios padėties, kai nė viena iš konflikto šalių nepajėgė įveikti kitos.
Libija yra panirusi į chaosą po 2011 metų sukilimo, kai buvo nuverstas ir vėliau nužudytas ilgametis diktatorius Moammaras Gadhafi, o už šalies kontrolę šiuo metu varžosi NSV ir 2014 metais išrinktas parlamentas, posėdžiaujantis Tobruke.
Jų atitinkamų rėmėjų – Kairo ir Ankaros – santykiai prastėja nuo 2013 metų, kai A. F. al Sisi vadovaujama kariuomenė nuvertė jo pirmtaką islamistą Mohamedą Morsi, Turkijai artimą Musulmonų brolijos veikėją.
Kh. Haftaras 2019 metų balandį Pradėjo puolimą prieš Libijos sostinę, tačiau NSV pasinaudojo Turkijos karine pagalba, įskaitant dronus, kad susigrąžintų kontrolę Libijos šiaurės vakaruose.
Vėlai pirmadienį paskelbtame pareiškime parlamentas Tobruke pabrėžė, jog Libijai ir Egiptui būtina bendradarbiauti, „siekiant užtikrinti okupantės pralaimėjimą ir išsaugoti mūsų bendrą nacionalinį saugumą“, atsižvelgiant į „Turkijos okupacijos keliamus pavojus“.
Nors parlamentas atmeta vienybės vyriausybės teisėtumą, jis yra pasidalijęs į frakcijas, palaikančias Kh. Haftarą ir jam nepritariančias.
