„Šiuo požiūriu būgštauti nėra ko, – teigė jis. – Tačiau reikėtų būgštauti dėl to, kokių padarinių gali turėti įžeista diktatoriaus savimeilė“.
„Situacija analizuojama, informacija perduodama Gynybos ministerijai ir prezidentui Andrzejui Duda“, – pridūrė diplomatas.
Trečiadienį interviu Lenkijos radijui M. Przydaczius pareiškė, jog Varšuva mažiausiai norėtų, kad Europos Sąjunga izoliuotų Baltarusiją, nes tokiu atveju vienintele Minsko partnere gali likti Maskva.
„Kaip kaimyninė valstybė mes ypač norime, kad Baltarusija būtų stabili, atvira ir prognozuojama šalis. Paskutinis variantas, kurį norėtume matyti, – Baltarusijos izoliacija, tuo labiau, kad tokiu atveju Minskui liktų tik viena partnerė – Rusijos Federacija“, – sakė diplomatas.
Komentuodamas trečiadienį nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, M. Przydaczius pabrėžė, jog Varšuva nori, kad „ES aukščiausiu lygiu nedviprasmiškai įvertintų situaciją Baltarusijoje“. „Lenkija nori, kad Bendrija paragintų Baltarusijos valdžią pradėti dialogą su visuomenės atstovais“, – pridūrė jis.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
