Rytinėje Ukrainos dalyje pastarosiomis savaitėmis reguliariai kylantys susirėmimai kelia grėsmę pernai pasiektam paliaubų susitarimui, suteikusiam vilčių užbaigti nuo 2014 metų rusenantį konfliktą, prasidėjusį po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad vienas karys žuvo šeštadienį, separatistų kovotojams panaudojus lengvuosius šaunamuosius ginklus, o kitas karys žuvo pirmadienį, „patyręs mirtiną sužeidimą kulka“.
Naujausi susirėmimai vyksta Rusijai telkiant daugiatūkstantines pajėgas prie savo sienos su Ukraina. Baltieji rūmai praėjusią savaitę pareiškė, kad prie sienos sutelktas Rusijos karių skaičius yra didžiausias per visą laikotarpį nuo 2014 metų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, Ukrainos rytiniame pasienyje yra 41 tūkst. Rusijos karių ir dar 42 tūkst. – Krymo pusiasalyje.
Pasak Julijos Mendel, kovo pabaigoje V. Zelenskis kreipėsi į Kremlių, prašydamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl konflikto paaštrėjimo, tačiau atsakymo dar negavo.
„Mes tikimės, kad prezidentas Vladimiras Putinas neatsiskys dialogo“, – pareiškė J. Mendel.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neigė, kad Maskva sulaukė tokio prašymo.
„Nežinau apie tokį užklausimą pastarosiomis dienomis“, – sakė jis pirmadienį.
Susiję straipsniai
Kariuomenės telkimo neneigiantis Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, tačiau „neliks abejingas“ rusakalbių gyventojų likimui konflikto apimtame Ukrainos rytiniame regione.
Per konfliktą Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Nuo metų pradžios konfliktas nusinešė 28 Ukrainos karių gyvybes, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50.
Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą remiant separatistus kariais ir ginklais, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.