„Situacija vietoje išlieka ypač pavojinga, o teroristinių išpuolių oro uoste grėsmė tebėra didelė. Mūsų vadai mane informavo, kad ataka labai tikėtina per artimiausias 24–36 valandas“, – teigė jis.
Dabar pirmenybė, anot prezidento, turi būti teikiama oro uoste dirbančių karių saugumui.
„Dėl konkrečios, įtikinamos grėsmės visi JAV piliečiai, esantys Kabulo oro uosto apylinkėse,.. turėtų ją nedelsdami palikti“, – sakoma JAV ambasados Kabule perspėjime dėl saugumo.
Toks pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po kruvino išpuolio prieš minią žmonių, siekiančių pabėgti nuo Talibano valdžios Afganistane, ir tęsiantis paskutinei JAV kariuomenės vykdomos evakuacijos iš Kabulo fazei.
Daugiau nei 112 000 žmonių pabėgo iš Afganistano per didžiulę JAV vadovaujamą operaciją nuo to laiko, kai Talibano judėjimas prieš dvi savaites vėl atėjo į valdžią.
Evakuacijos operacija eina į pabaigą nepaisant to, kad Vakarų valstybės sako, jog tūkstančiai žmonių gali būti palikti Afganistane artėjant rugpjūčio 31-osios galutiniam terminui, iki kurio iš šalies turi būti išvesti visi JAV kariai.
Ketvirtadienį mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie oro uosto Abbey vartų, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant 13 JAV karių, šeštadienį sakė du buvę aukšto rango Afganistano administracijos pareigūnai. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad kad žuvusiųjų yra apie 170.
Evakuaciniai skrydžiai iš Kabulo oro uosto po ketvirtadienio atakos vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis, skambant perspėjimams dėl galimų naujų teroro atakų, taip pat Talibano pajėgoms siekiant perimti oro uosto kontrolę.
Šeštadienį Pentagonas pranešė surengęs drono smūgių prieš džihadistų grupuotę „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K), prisiėmusią atsakomybę už pražūtingą ataką Kabulo oro uoste.
„Padėtis vietoje ir toliau yra labai pavojinga, o teroristinių išpuolių grėsmė oro uoste išlieka didelė“, – šeštadienį sakė J. Bidenas.
Afganistane ir Pakistane veikianti „Islamo valstybės“ regioninė grupuotė yra siejama su virtine pastaraisiais metais įvykdytomis kai kuriomis daugiausiai gyvybių pareikalavusiomis atakomis. Džihadistai atakuodavo civilius mečetėse, šventovėse, miestų aikštėse ir netgi ligoninėse.
J. Bidenas atvyko į JAV oro pajėgų bazę pagerbti Kabule žuvusių karių
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį ryte nuvyko į Doverio oro pajėgų bazę Delavere, kur pagerbs 13 amerikiečių karių, anksčiau šią savaitę žuvusių per mirtininko išpuolį Kabule.
J. Bidenas ir jo žmona Jill privačiai „susitiks su kritusių amerikiečių karių, atidavusių savo gyvybes, kad apsaugotų amerikiečius, mūsų partnerius ir mūsų sąjungininkus afganistaniečius Kabule, šeimomis“ prieš palaikų perdavimą, rodo paskelbta prezidento dienotvarkė.
Parskraidinti palaikai bus perduoti per atitinkamą karinę ceremoniją. Užsienyje žuvusių karių artimieji dažnai vyksta į Doverį dalyvauti ceremonijoje, kai vėliavomis uždengti karstai išnešami iš juos parskraidinusių transportinių lėktuvų.
Neskaitant tylių komandų karstus išnešančiai garbės sargybai ir trumpos kapeliono maldos per šias apeigas paprastai neištariama nė žodžio.
Šią savaitę Kabule žuvę kariai buvo 20–31 metų amžiaus, iš įvairių valstijų. Tarp jų yra 20 metų jūrų pėstininkas iš Vajomingo, kurio partnerė turi gimdyti po trijų savaičių, ir 22 metų karinio jūrų laivyno narys, per paskutinį savo pokalbį su motina patikinęs, kad jis bus saugus.
Penki žuvusieji buvo vos 20 metų.
„Šie 13 karių, kuriuos praradome, buvo didvyriai, sudėję didžiausią auką dėl mūsų aukščiausių Amerikos idealų, gelbstint kitų gyvybes, – sakoma šeštadienį paskelbtame J. Bideno pareiškime. – Jų drąsa ir nesavanaudiškumas sudarė sąlygas daugiau kaip 117 tūkst. pavojuje atsidūrusių žmonių pasiekti saugią vietą.“
Šie amerikiečių kariai yra pirmieji, žuvę Afganistane nuo 2020 metų vasario. 11 iš jų buvo jūrų pėstininkai. Taip pat žuvo vienas karinio jūrų laivyno jūreivis ir vienas armijos karys.
E. Macronas ragina Kabule įkurti „saugią zoną“
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį paragins Jungtines Tautas (JT) įkurti Kabule „saugią zoną“, siekiant apsaugoti humanitarinės pagalbos operacijas, teigė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Tai labai svarbu. Tai suteiktų pagrindą JT veikti ekstremaliosios padėties sąlygomis“, – teigiama E. Macrono komentaruose, paskelbtuose laikraštyje „Journal du Dimanche“.
Tokia zona visų pirma leistų tarptautinei bendruomenei „toliau spausti Talibaną“, kuris šiuo metu vadovauja Afganistanui, pridūrė Prancūzijos lyderis.
Penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės Prancūzija, JK, JAV Rusija ir Kinija pirmadienį susitiks aptarti situacijos Afganistane. Paryžius ir Londonas ketina pasinaudoti šia galimybe pristatyti rezoliucijos projektą, kuriuo „siekiama, prižiūrint JT, apibrėžti „saugią zoną“ Kabule, kuri leistų tęsti humanitarinės pagalbos operacijas „, teigė E. Macronas.
Jo komentarai skelbiami, kai tarptautinė bendruomenė baigia žmonių evakuacijos iš Afganistano operaciją. Prancūzija atitinkamą savo operaciją baigė penktadienį, o JK šiuo pavyzdžiu pasekė šeštadienį.
JAV kariai pavojingomis ir chaotiškomis sąlygomis taip pat siekia baigti didžiulio masto evakuacijos operaciją iki nustatyto rugpjūčio 31 d. termino.
E. Macronas šeštadienį paskelbė apie su „Talibanu pradėtas diskusijas“, siekiant ir po rugpjūčio 31-osios „apsaugoti ir repatrijuoti“ pažeidžiamus afganistaniečius.
Kalbėdamas su reporteriais Irake, kur susitiko su regiono lyderiais, E. Macronas pridūrė, kad, padedant Katarui, kuris palaiko gerus santykius su Talibanu, esama galimybės tęsti evakuacijos misiją.
Jis pridūrė, kad Prancūzija nuo rugpjūčio 17 d. iš Afganistano evakavo 2 834 žmones.
Prancūzijos laikraštyje paskelbtame straipsnyje E. Macronas nurodė ateityje matąs tikslines evakuacijos operacijas, „kurios nebus vykdomos kariniame Kabulo oro uoste“, tačiau galbūt civiliniuose oro uostuose Afganistano sostinėje.
E. Macronas taip pat sukritikavo kai kur Prancūzijoje girdimą retoriką, kuri „pakursto baimę“ dėl pabėgėlių iš Afganistano atvykimo. „Mano tikslas yra ne kurstyti tautiečių baimes, o pateikti sprendimus, kaip jas išspręsti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, kad siekia žvelgti į migracijos klausimą „su žmogiškumu, griežtumu ir gebėjimu prireikus apsaugoti mūsų sienas“.
