Po kelių mėnesių ta pati baimė jaučiama ir vėl. Vakarų žiniasklaida, įskaitant „The New York Times“ ir „Bloomberg“, citavo anoniminius JAV pareigūnus, perspėjusius, kad Rusija gali pulti šią žiemą, o kai kurie teigė, kad galima invazija gali būti „daug didesnio masto“ nei 2014 m.
Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, pajėgų stiprinimas Vakarų Rusijoje ir Kryme yra akivaizdus.
Milijardas eurų valdžios perversmui Kijeve: nerimą kelia ir Rusijos pajėgų telkimas pasienyje
Ar Rusijos pavojus tikras?
Atsakymas – Taip. Bent jau faktiniai įrodymai tai rodo.
JAV žvalgybos pareigūnai ir aukšti Ukrainos kariuomenės veikėjai teigia, kad Ukrainos šiaurėje ir rytuose yra sutelkta net 92 tūkst. Rusijos karių – daugelis jų yra Jelnios apylinkėse, netoli Rusijos sienos su sąjungininke Baltarusija, ir Krymo pusiasalyje, kuris yra į pietus nuo žemyninės Ukrainos.
Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas stipriai „susirūpinęs“ dėl Rusijos karinių veiksmų ir galimo naujo puolimo, o tai, jo teigimu, būtų „rimta klaida“.
Dienraštis CNN šią savaitę citavo savus šaltinius JAV prezidento Joe Bideno administracijoje, sakiusius, kad Baltieji Rūmai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti karinius patarėjus ir naują įrangą, įskaitant ginklus.
Nors Maskva kalbas apie galimą Rusijos invaziją atmetė kaip „nepagrįstas“, daugybės Kremliui artimų pareigūnų ir analitikų komentarai siunčia kiek kitokią ir gerokai baisesnę žinią: Rusija gali imtis veiksmų, jei Vašingtonas ir Vakarai nereaguos į padėtį Donbase ir neplės NATO ryšių su Kijevu ir Vakarų karinės veiklos Rytų Europoje bei Juodojoje jūroje.
Kai Rusija pradėjo puolimą, pavyzdžiui, Kryme ir Donbase 2014 m., Gruzijoje 2008 m., ji tvirtino, kad buvo išprovokuota. Ir pastarosiomis savaitėmis Maskva ne kartą kaltino Kijevą ir Jungtines Valstijas bei jų sąjungininkus provokuojant ją, įskaitant, NATO teigimu, ilgai planuotas pratybas Rytų Europoje ir įprastas karinio jūrų laivyno misijas Juodojoje jūroje.
Išaugęs susirūpinimas dėl Rusijos ketinimų Ukrainos atžvilgiu kyla ne vien dėl kariuomenės judėjimo. Pastarąjį pusmetį V. Putinas ir keletas kitų aukšto rango pareigūnų paskelbė kontroversiškų straipsnių apie Ukrainą, kvestionuojančių jos teisę egzistuoti kaip nepriklausomai valstybei ir atmesti jos demokratiškai išrinktą politinę vadovybę kaip „neišmanančią ir nepatikimą“.
Kremliaus Saugumo Tarybos sekretorius, artimas Putino bendražygis Nikolajus Patruševas, neseniai tvirtino, kad Ukrainos laukia „Afganistano scenarijus“, nurodydamas, jo teigimu, nestabilumą, kurį sukėlė ginklų importas iš Vakarų, ir tariamą šalies sprogimo pavojų. Jis nepateikė jokių konkrečių įrodymų.
Analitikai teigia, kad taip ne tik siunčiami signalai Vakarams, bet padedama Rusijos piliečiams pasiruošti galimiems naujiems kariniams veiksmams.
„Daugiausia tai skirta Rusijos vietinei auditorijai prieš pradedant kokią nors svarbią operaciją“, – dienraščiui „Current Time“ teigė Kijeve įsikūrusios ekspertų grupės Global Studies Strategy XXI centro prezidentas Mykhaylas Honcharas.
Ar NATO gali priversti Kremlių atsitraukti?
„Mes esame tie, kurie neleidžia kitiems miegoti naktimis“, – tokį NATO kariuomenės poveikį įvardijo JAV jūrų pėstininkų korpuso brigados generolas Simonas Doranas, tikėdamas, kad šis didžiulis galios demonstravimas paveiks Rusijos karinius planus.
S.Doranas yra vyresnysis JAV atstovas, dirbantis didžiausiame pasaulyje penktos kartos Jungtinės Karalystės „Carrier Strike Group 21“ lėktuvnešio grupėje.
Šiuo metu laivynas grįžta į Portsmuto uostą Anglijoje po septynių mėnesių trukusios maždaug 40 tūkst. jūrmylių (74 tūkst. km) į Indo ir Ramiąjį vandenynus. Pakeliui su dislokavimu susijusios pajėgos dalyvavo antskrydžiuose prieš „Islamo valstybę“, sekė Kinijos povandeninius laivus ir vykdė pratybas Juodojoje jūroje irr, kaip pabrėžė S.Doranas, laivynas yra pasirengęs toliau dirbti bet kur. pasaulyje.
„Tikimės, kad mes ne tik atgrasome potencialius priešininkus, bet ir įtikiname visus savo partnerius ir sąjungininkus, kad jei mūsų prireiks, būsime ten“, – sakė jis.
Didžiausią nerimą NATO šiuo metu tikriausiai kelia Juodoji jūra, kur laivynas birželį dalyvavo karinėse pratybose ir kur įtampa vėl išaugo, Rusijai telkiant savo karius prie sienos su Ukraina.
Po to prasidėjo Minsko skatinama – ir kaip daugelis tvirtina, Maskvos remiama – migrantų krizė Baltarusijos pasienyje su NATO sąjungininkėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija. Vakarai apkaltino Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką panaudojus migrantus bandant destabilizuoti Europos Sąjungą.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Baltarusijos sienos klausimas ir Ukrainos stiprinimas negali būti vertinami atskirai. A.Duda praėjusią savaitę lankėsi NATO būstinėje prašydamas „sustiprinti oro patruliavimo misiją, sustiprinti stebėjimą, sekimą ir NATO padalinių pasirengimą rytiniame Aljanso flange.“
V. Skaraitis nuotr.
Šeštadienį kalbėdamas su spauda NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad tai yra „jau antras kartas šiais metais, kai Rusija sutelkė dideles ir neįprastai koncentruotas pajėgas šiame regione.“
Perspėjęs, kad bet koks jėgos panaudojimas prieš Ukrainą turės pasekmių Rusijai, NATO lyderis paminėjo, kad Ukrainos pasienyje esama ir sunkiosios technikos: „tankų, savaeigės artilerijos dalinių, dronų ir elektroninės kovos sistemų, taip pat kovos veiksmams parengtų karių.“
NATO visais būdais bando atgrasyti Kremlių nuo bet kokių karinių veiksmų, visų pirma bandydama sukurti kuo didesnius nuostolių kaštus, turinčius priversti Maskvą apsigalvoti.
„Svarstomos visos galimybės, o dabar Aljansas turi nuspręsti, kokių tolesnių žingsnių NATO nori imtis, – penktadienį sakė JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried. – Aplink šią paramą Ukrainai yra telkiamos sąjungininkų pastangos, kad Rusijai taptų neprasminga potencialiai panaudoti karinius veiksmus prieš Ukrainą.“
Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip pasirinkti vieną ar dvi priemones, kurias K.Donfried vadina NATO „įrankių rinkiniu“.
Ar atgrasymo taktika veikia?
NATO diplomatai aljanso atgrasymo strategiją pavasarį linkę vaizduoti kaip „sėkmę“, po kurios Maskvos stiprinimas deeskalavosi be incidentų. Tačiau praėjus vos mėnesiams, rusai grįžo. Šį kartą, kaip pranešama, Rusijos kariuomenė taip pat įrenginėja lauko ligonines, o tai laikoma signalu, kad konfliktui kruopščiai ruošiamasi.
Europos politikos analizės centro (CEPA) transatlantinės gynybos ir saugumo ekspertė Lauren Speranza teigė, kad NATO galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią tokiai situacijai, nes nepasižymėjo savo atgrasymo jėga ir nesukūrė pakankamai išlaidų Rusija.
„Mišrios kampanijos“ prieš Rusiją yra plačiai paplitusios ir tebevyksta visame aljanse, – portalui „Deutsche Welle“ aiškino L.Speranza. – Tačiau neužtenka [švelniai] reaguoti į atskirus incidentus.“
L.Speranza siūlė ne tik sustiprinti sąjungininkų atsparumą hibridinėms atakoms, bet ir pareiškė, kad aljansas turėtų bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kad „atrastų labiau koordinuotas, proporcingesnes atsakomąsias priemones Maskvai nubausti.“
„Tai gali apimti kruopščiai sureguliuotus puolamuosius kibernetinius manevrus, diplomatinius išsiuntimus ir Rusijos valstybės turto užgrobimą arba įšaldymą, V.Putinas nesitikėtų, kad sąjungininkai imtųsi ceikti darniai, politiškai vieningai“, – griežtai kalbėjo ji.
Kokie yra Rusijos tikslai?
Viena vertus, padidėjusi įtaka Ukrainoje.
Kai Rusija kurstė neramumus Donbase ir rėmė pajėgas, kurios užėmė didelę dalį Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų nuo tada, kai ten prasidėjo konfliktas 2014 m., tai buvo plačiai vertinama kaip pastangos padidinti santykinai nedidelės Ukrainos dalies kontrolę ir įgauti dar daugiau įtakos kaimyninei šaliai, siekiant paveikti šalies vyriausybės politiką, įskaitant užtikrinimą, kad ji niekada neprisijungs prie NATO.
Tačiau Donbaso karui užsitęsus mažai arba visai nepasiekus pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, smarkiai pakirsiančius Kijevo galią, jei jis bus vykdomas pagal Kremliaus pageidavimus – V.Putinas gali baimintis, kad tikslas niekada nebus pasiektas, paliekant Rusijai galimybę kontroliuoti dalį Ukrainos, bet toli nuo tikrojo prizo – kiek įmanoma didesnės šalies kontrolės.
Anksčiau šiais metais V.Putinas grėsmingai pareiškė, kad karinis Ukrainos bandymas susigrąžinti sukilėlių rytus turės „sunkių pasekmių Ukrainos valstybingumui.“
Rusijos vadovas ne kartą tvirtino, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, ir kaltino, kad dideli Ukrainos teritorijos gabalai yra istorinės Rusijos dalys, kurias Ukrainai savavališkai suteikė Sovietų Sąjungos komunistų lyderiai.
V.Putinas griežtai pabrėžė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO yra raudonoji linija Maskvai, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių NATO narių planų steigti Ukrainoje karinius mokymo centrus. Jis sakė, kad tai suteiks jiems karinį įsitvirtinimą net Ukrainai neįstojus į NATO.
„Prisidengdami mokymo centrais, jie ten gali įdėti bet ką, , – praėjusį mėnesį tikino V.Putinas. – Gali būti, kad formali narystė NATO niekada neateis, bet teritorijos karinė plėtra jau vyksta.“
Praėjusią savaitę „Politico“ straipsnyje „RAND Corporation“ vyresnysis politologas Samuelis Charapas citavo anonimu panorusi likti buvusį Rusijos įstatymų leidėją ir diplomatą, sakiusį, kad „gauti (red. Donbasą), bet prarasti Ukrainą reiškia Kremliaus pralaimėjimą.“
„Dabartinis pajėgų kaupimas rodo, kad Maskva galvoja, kad artinasi pralaimėjimas, – rašė S.Charapas. – Nebent situacija paaštrėtų.“
„Rusija gali būti pasirengusi pulti kur kas giliau į Ukrainos teritoriją ir turi tam karinių pajėgumų“, – pridūrė politologas.
Nors daugelis analitikų teigia, kad ataka, kuria siekiama užvaldyti visą Ukrainą, yra labai mažai tikėtina, kai kurie mano, kad Rusija gali siekti užgrobti teritoriją rytinėje ir net centrinėje Ukrainoje.
Kiti mano, kad Maskva apsiribos įsiplieskiančio karo Donbase eskalavimu, per kurį nuo 2014 m. žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, siekdama priversti Kijevą nuolaidžiauti, nesurengdama atviros invazijos, galinčios sukelti rimtų padarinių kaip kraujo praliejimas ir tarptautinės sankcijos.
Susiję straipsniai
Analitikė: V.Putiną „reikia izoliuoti“.
Rusijos analitikė Olga Lautman tvirtina, kad kol V.Putinas „nepasikeis“, NATO ir sąjungininkų vyriausybės turėtų nustoti Rusijos prezidentą laikyti dialogo partneriu.
„Vakarai V.Putiną piešia šiuo didingu strategu – jis toks nėra“, – tikino ji leidiniui „Deutsche Welle“. Pavyzdžiui, ji nurodė, kad J.Stoltenbergas neturėtų organzuoti NATO ir Rusijos tarybos posėdžių, kol šie agresyvūs veiksmai nesibaigs.
„Šiuo metu (red. V.Putinas) išbando, kaip rimtai žiūrime, – aiškino ji. – Aš nuoširdžiai nerimauju, kad artimiausiomis savaitėmis jis įsiverš į Ukrainą, bet tuo pat metu jis taip pat išbando, kiek toli gali nueiti, kol nepasieks kažkokių kompromisų ar dar vieno viršūnių susitikimo... jį tiesiog reikia izoliuoti.“
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ ir „Deutsche Welle“ inf.