Jungtinės Valstijos teigė, kad yra pasiruošusios kalbėtis, bet iškart pareiškė, kad nesutinka su daugeliu iš plataus užmojo pasiūlymų, be to, pakartojo perspėjimą dėl „didžiulių pasekmių“ Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.
Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, kuriame ragina JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Maskva pasirengusi jau šeštadienį su Vašingtonu surengti skubias derybas saugumo klausimais.
„Esame pasirengę nedelsiant, netgi rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – surengti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad amerikiečiams buvo pasiūlyta susitikti Ženevoje.
Tuo metu vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų atsakyti dėl derybų „kažkuriuo metu kitą savaitę“, tačiau aiškiai leido suprasti, kad Vašingtonas nėra entuziastingai nusiteikęs dėl pasiūlymų.
„Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
„Jei bus dar kokios nors agresijos prieš Ukrainą, tai turės didžiulių, didžiulių pasekmių ir brangiai kainuos“, – pridūrė pareigūnas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius derėjosi su Maskva dėl strateginių problemų, tačiau teigė, kad veiks tik kartu su NATO sąjungininkėmis.
„Nebus jokių derybų dėl Europos saugumo be mūsų sąjungininkų ir partnerių europiečių“, – prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė J. Psaki.
„Teisinės garantijos“
Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
NATO adresuotame dokumento projekte teigiama, kad jos narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos ir kitų valstybių įstojimą“.
Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Aljanso narės neturėtų vykdyti karinės veiklos Ukrainoje ar kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse.
Jame rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Be to, projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
JAV ir Europos valstybės neužtrenkia durų, bet ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma, o tai labai nepatinka Ukrainai.
Susiję straipsniai
„Neįmanomi“ reikalavimai
Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis, kurias Maskva laiko savo įtakos sfera.
Jungtinės Valstijos labai rėmėsi kariniais objektais Uzbekistane ir Kirgizijoje, siekdamos koordinuoti operacijas Afganistane, iš kur neseniai po dviejų dešimtmečių išvedė karius.
Politologas Konstantinas Kalačiovas Rusijos reikalavimų sąrašą pavadino „nerealiu ir neįmanomu“, kad JAV ir NATO juos patenkintų.
„Šios įtakos sferos yra praeities dalykas“, – teigė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas birželį Ženevoje susitiko su V. Putinu, abu lyderiai susitarė siekti stabilesnių santykių, tačiau Vakarų valstybės taip pat tvirtai palaiko Ukrainą, kur karas nuo 2014 metų nusinešė per 13 000 gyvybių.
Be to, J. Bidenas perspėjo V. Putiną, kad naujos agresijos prieš Ukrainą atveju JAV imsis „sankcijų, kokių jis nėra matęs“.
Tuo metu britų premjeras Borisas Johnsonas anksčiau penktadienį kalbėjosi telefonu su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo panaudoti visas savo vyriausybės „diplomatines ir ekonomines galias“, kad atremtų „Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“.
Vašingtonas padeda apmokyti ukrainiečių kariuomenę ir įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. JAV dolerių jos pajėgumų stiprinimui, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.