Rusija toliau tęsia grasinimus: užsiminė galinti dislokuoti pajėgų Lotynų Amerikoje

Rusija, įsitraukusi į ginčą su Vakarų šalimis dėl Ukrainos ir NATO plėtros planų, ketvirtadienį pagrasino dislokuosianti pajėgų Kuboje ir Venesueloje, jeigu toliau didės įtampa su Jungtinėmis Valstijomis.

Rusijos kariuomenės pratybos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kariuomenės pratybos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 14, 2022, 9:07 AM

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė negalįs „nei patvirtint, nei paneigti“ galimybės, kad Rusija pasiųs pajėgų į Lotynų Ameriką, jeigu JAV ir jų sąjungininkai neapribos savo karinės veiklos prie Rusijos sienų.

„Viskas priklauso nuo mūsų kolegų amerikiečių veiksmų“, – viceministras sakė interviu Rusijos televizijai RTVI. S. Riabkovas citavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, kad Maskva gali imtis neįvardytų „karinių ir techninių priemonių“, jeigu JAV ir jų sąjungininkai nepatenkins jos reikalavimų.

Tačiau JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė laikantis pareiškimus apie galimą Rusijos pajėgų dislokavimą Kuboje ir Venesueloje „gyrimusi viešai komentuojant“.

S. Riabkovas vadovavo Rusijos delegacijai, pirmadienį dalyvavusiai derybose su JAV atstovais. Šios derybos Ženevoje ir susijęs NATO ir Rusijos tarybos pasitarimas Briuselyje vyko atsakant į reikšmingą Maskvos pajėgų sutelkimą prie sienos su Ukraina, Vakarams nuogąstaujant, kad tai gali būti pasiruošimai invazijai.

Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė turinti planų pulti kaimyninę šalį. Kremlius į šiuos Vakarų nuogąstavimus atsakė kaltinimais, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, ir reikalavimais, kad karinis aljansas niekada nesuteiktų narystės Ukrainai ar kurioms nors kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai šią savaitę griežtai atmetė šiuos reikalavimus kaip nediskutuotinus, bet NATO ir Rusijos delegacijos susitarė palikti atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir kai kurių kitų klausimų, siekiant išsklaidyti įtampą..

Kalbėdamasis su žurnalistais iš Vašingtono J. Sullivanas sakė, kad „sąjungininkų vienybė ir transatlantinis solidarumas buvo visokeriopai pademonstruotas ir bus toliau visokeriopai demonstruojamas“ per „atviras ir tiesias“ derybas su Rusija.

„Tvirtai laikomės savo esminio abipusiškumo principo, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas. – Tvirtai laikomės savo principų ir aiškiai kalbame apie sritis, kur galime pasiekti pažangos, taip pat apie sritis, kurios yra nediskutuotinos.“

J. Sullivanas pabrėžė, kad kol kas jokių tolesnių derybų nesuplanuota, bet „mes esame pasiruošę tęsti diplomatiją, kad sustiprintume saugumą ir stabilumą euroatlantiniame regione“.

„Lygiai taip pat esame pasiruošęs, jeigu Rusija pasirinks kitokį kelią, – pridūrė jis. – Toliau intensyviai tariamės su partneriais dėl griežtų ekonominių priemonių, atsakant į tolesnę Rusijos invaziją Ukrainoje.“

Paklaustas apie S. Riabkovo pareiškimus, kad Rusijos pajėgos gali būti dislokuotos Lotynų Amerikoje, J. Sullivanas atsakė: „Neatsakysiu į gyrimąsi viešai komentuojant“.

Jis atkreipė dėmesį, kad šis klausimas nebuvo iškeltas per šią savaitę vykusias derybas. Anot J. Sullivano, „jeigu Rusija judėtų šia kryptimi, ryžtingai į tai reaguotume“.

S. Riabkovas praeitą mėnesį palygino dabartinę įtampą dėl padėties Ukrainos ir Rusijos pasienyje su 1962 metų Kubos raketų krize, kai Sovietų Sąjunga pasiuntė į komunistinę salą balistinių raketų, o JAV paskelbė Kubos jūrinę blokadą.

Krizė buvo užbaigta tuomečiam JAV prezidentui Johnui F. Kennedy ir sovietų lyderiui Nikitai Chruščiovui susitarus, kad Maskva atitrauks raketas mainais į Vašingtono įsipareigojimą nepulti Kubos, taip pat atitraukti JAV raketas iš Turkijos.

V. Putinas, siekiantis priversti Vakarų šalis apriboti karinę veiklą Rytų Europoje, argumentavo, kad NATO gali dislokuoti Ukrainoje raketų, pajėgių pasiekti Maskvą vos per penkias minutes. Jis perspėjo, kad Rusija gali įgyti panašius pajėgumus, dislokuodama neutraliuose vandenyse karo laivus, apginkluotus naujausiomis hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis „Cirkon“.

Kai buvo pirmąkart išrinktas 2000 metais, V. Putinas nurodė uždaryti sovietinių laikų karinės žvalgybos kompleksą Kuboje, siekdamas pagerinti santykius su Vašingtonu. Tačiau pastaraisiais metais Maskva stengėsi stiprinti ryšius su Kuba, didėjant įtampai su JAV ir jų sąjungininkėmis.

2018 metų gruodį Rusija buvo trumpam pasiuntusi į Venesuelą porą savo strateginių bombonešių Tu-160, demonstruodama palaikymą šios šalies prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui), patiriančiam Vakarų spaudimą.

„Neturime kur trauktis“

S. Riabkovas kalbėjo, kad JAV ir jų sąjungininkėms atsisakant svarstyti esminius Rusijos reikalavimus garantuoti, kad Aljansas nesiplės į Ukrainą ir kitas buvusias sovietinio bloko šalis, tampa sunku diskutuoti apie pasitikėjimą stiprinančius žingsnius, dėl kurių yra pasiruošęs derėtis Vašingtonas.

JAV nori plėtoti dialogą dėl kai kurių saugumo padėties elementų... kad sumažintų įtampą, bet tuomet tęsia geopolitinio ir karinio skverbimosi procesą naujose teritorijose, artėdamos prie Maskvos, – sakė jis. – Mes neturime kur trauktis.“

Anot S. Riabkovo, netoli Rusijos sienų dislokuojami JAV ir NATO kariniai kontingentai bei rengiamos pratybos yra itin destabilizuojantys. Viceministras atkreipė dėmesį, kad JAV strateginiai bombonešiai, galintys nešti branduolinius ginklus, skraidė vos už 15 km nuo Rusijos sienos.

„Nuolat patiriame provokuojamą karinį spaudimą, kuriuo siekiama išbandyti mūsų galią“, – sakė S. Riabkovas ir pridūrė, kad jam būtų įdomu, kaip reaguotų amerikiečiai „jeigu mūsų bombonešiai praskristų už 15 km nuo kai kurių JAV bazių Rytų arba Vakarų pakrantėje“.

Šią savaitę aukšto lygio diplomatų derybos vyko Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių, tankų ir kitokios sunkiosios ginkluotės. Ketvirtadienį J. Sullivanas pakartojo, jog Maskva galbūt ruošiasi įsiveržti į Ukrainą, prisidengdama išgalvotais pareiškimais, kad  Kijevas esą ruošiasi imtis veiksmų prieš Rusiją.

Baltųjų rūmų patarėjas sakė, kad JAV artimiausiomis dienomis bus pasiruošusios viešai paskelbti, kuo remiasi teikdamos tokius vertinimus.

Anksčiau ketvirtadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė Vakarų raginimus Maskvai atitraukti pajėgas iš teritorijų netoli Ukrainos.

„Sunku įsivaizduoti, kaip NATO galėtų mums diktuoti, kur turėtume perkelti savo ginkluotąsias pajėgas Rusijos teritorijoje“, – sakė jis.

D. Peskovas sakė, kad šios savaitės derybos atnešė „keletą teigiamų elementų ir niuansų“, bet apskritai buvo nesėkmingos.

„Derybos buvo inicijuotos siekiant gauti konkrečių atsakymų į iškeltus konkrečius principinius klausimus, ir nesutarimai dėl šių principinių klausimų išliko, kas yra blogai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas.

Jis perspėjo, jog jeigu būtų priimtos planuojamos sankcijos prieš V. Putiną ar kitus aukšto rango civilius pareigūnus ar kariškius, tai gali lemti JAV ir Rusijos santykių nutrūkimą. JAV Senato demokratai taip pat siūlė imtis priemonių prieš Rusijos finansų institucija, jeigu Maskva pasiųstų pajėgas į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas irgi pasmerkė pasiūlytas sankcijas, anot jo, atspindinčias JAV „aroganciją“. Jis pridūrė, kad Maskva tikisi kitą savaitę sulaukti iš JAV ir NATO rašytinio atsakymo į savo reikalavimus, išdėstytus praeitą mėnesį, kad galėtų svarstyti tolesnius žingsnius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.