Ministrė priminė, kad tokia pozicija apibrėžta koalicijos sutartyje, ir ji negali jos keisti priklausomai nuo to, kur vyksta su vizitu. „Veiksmingiausias svertas Ukrainai palaikyti – vieninga ES parama, pripažinimas, kad bet kokia nauja (Rusijos) agresija (jai) brangiai kainuos – tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu“, – sakė A. Baerbock.
Anksčiau Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas interviu naujienų agentūrai DPA pareiškė, kad Berlyno atsisakymas parduoti Kijevui ginklų nuvilia. Diplomatas jau ne kartą ragino Vokietiją parduoti Ukrainai ginklų, teigdamas, kad priešingu atveju gali nukentėti dvišaliai santykiai. VFR vyriausybė į tai atsakė, kad ginklų tiekimas neprisidėtų prie Ukrainos konflikto sureguliavimo ir kad Vokietija, kaip numatyta koalicijos sutartyje, neaprūpina ginklais šalių, dalyvaujančių teritoriniuose konfliktuose.
Savo ruožtu valdančiosios Vokietijos socialdemokratų partijos atstovas, Bundestago Užsienio politikos komiteto vadovas Michaelis Rothas praėjusią savaitę pareiškė: „Koalicijos sutartyje mes suderinome, kad netieksime ginkluotės į krizių regionus. Šis principas tebėra aktualus. Bet galima diskusija dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, šalmų ir neperšaunamų liemenių, tiekimo“.
„Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Ukrainos saugumą. Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Europos saugumą“, – per spaudos konferenciją kalbėjo vokiečių ministrė.
A. Baerbok antradienį Maskvoje susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Vakarai kaltina Rusiją pastaraisiais mėnesiais prie sienos su Ukraina dislokavus daug tankų, artilerijos ir apie 100 tūkst. karių. NATO nuogąstauja, kad tai galbūt yra Maskvos pasiruošimai įsiveržti į kaimyninę šalį.
Maskva savo ruožtu teigia, kad tai yra atsakas yra stiprėjantį NATO vaidmenį jos įtakos zonoje. Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į rytus, tuo metu NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.
A. Baerbock vizitas buvo surengtas tęsiantis pastangoms atgaivinti vadinamąjį Normandijos ketverto formatą, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina. Šis forumas buvo įkurtas siekiant deeskaluoti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po derybų su A. Baerbok sakė, kad Kijevas ir Berlynas „įsipareigoję šio konflikto diplomatiniam sprendiniui“.
„Mūsų bendras tikslas – veiksmingas Normandijos formato darbas, taip pat surengti Normandijos ketverto lyderių susitikimą“, – aiškino jis.
Visgi D. Kuleba pakartojo, kad Ukraina sieks gauti daugiau ginkluotės iš Vakarų šalių. Kijevas gruodį kaltino Berlyną blokuojant NATO ginkluotės tiekimą Ukrainai.
„Mūsų dialogas su Vokietija šiuo klausimu tęsis“, – pabrėžė jis.
Prieš savo pirmąjį susitikimą su Vokietijos naująja diplomatijos vadove S. Lavrovas savo pranešime nurodė, kad jiedu „nuodugniai aptars dabartinius tarptautinius klausimus, visų pirma Rusijos pasiūlymų dėl saugumo garantijų įgyvendinimą“.
S. Lavrovas pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija laukia „konkrečių atsakymų“ į jos praeitą mėnesį pateiktus reikalavimus.
Jis pridūrė, kad „Rusijos vadovybė pajėgi apginti savo interesus tiek saugumo, tiek Rusijos piliečių teisių apsaugos atžvilgiu“.
