JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos rengiamos praėjus vos 11 dienų po to, kai jų pavaduotojai susitiko Ženevoje ir susitarė tęsti dialogą, Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dešimtis tūkstančių karių.
Skirtingai nuo sausio 10 dienos sesijos, kuri truko beveik aštuonias valandas, A. Blinkenas ir S. Lavrovas turėtų tik glaustai pasikalbėti, kad nuspręstų, ar diplomatija tebėra įmanoma.
„Susiduriame su sudėtingomis problemomis, ir jų sprendimas nebus greitas. Nesitikiu, kad jas išspręsime Ženevoje“, – sakė A. Blinkenas.
„Tačiau mes galime paskatinti abipusį supratimą“, – kalbėjo A. Blinkenas, o jei Rusija deeskaluos padėtį pasienyje, „tai gali atitraukti mus nuo šios krizės ateinančiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad Vladimiras Putinas greičiausiai „veršis“ į Ukrainą, ir perspėjo apie „katastrofą Rusijai“, jei tai įvyktų.
JAV ir jų sąjungininkės perspėjo dėl griežtų ekonominių sankcijų invazijos atveju.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu atsakė, kad J. Bideno pasisakymai destabilizuoja padėtį ir gali „suteikti kai kuriems karštagalviams Ukrainoje neteisingų vilčių“.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
