Ukrainos Ateities instituto vadovas, žurnalistas ir buvęs Aukščiausiosios Rados narys Vadimas Denysenko, bendraudamas su lrytas.lt, tvirtino, kad šiuo metu yra vos dešimties procentų tikimybė, kad Rusija stotų į visaapimantį karą prieš Ukrainą.
„Rusija ne tik neturi pakankamai pajėgumų karui pradėti, bet ir išlaikyti savo rankose užgrobtas Ukrainos teritorijas. Tam prireiktų mažiausiai 300 tūkst. karių, jau nekalbant apie specialiųjų tarnybų pajėgumus, kurie būtų reikalingi norimai tvarkai palaikyti. Šiuo metu netoli mūsų šalies sienų yra sutelkta apie 130 tūkst. karių“, – teigė V. Denysenko.
– Bet juk Rusijai kaip mat galėtų padėti Baltarusija.
– Manyčiau, kad Aliaksandras Lukašenka negalėtų Rusijai padėti. Be to, nereikėtų pamiršti, kad Baltarusijoje netrukus vyks referendumas dėl Konstitucijos atnaujinimo.
Kita vertus, A. Lukašenka stengiasi dėl bet ko kelti isteriją vien tik tam, kad rusai paliktų jį ramybėje ir visas dėmesys būtų sutelktas į Ukrainą. Tokiu būdu jis taip pat siekia sutvirtinti savo pozicijas Baltarusijoje, nes šiuo metu jis – aklavietėje.
Prie NATO oro policijos misijos prisijungus danų kariams, G. Nausėda: parama kaip niekada reikalinga
– Gal po scenarijumi galimai pulti Ukrainą ir ją užkariauti slypi ir dar kokie nors kiti Rusijos tikslai?
– Мanyčiau, yra kiti du scenarijai. Pirmasis scenarijus yra susijęs su tam tikrais žaidimais vadinamoje Donecko ir Luhansko liaudies respublikų konfederacijoje. Dabar vis garsiau kalbama, kad Rusija galėtų ją pripažinti, įvesti savo karinius padalinius. Gal iš pradžių pripažintų Donecko, o po to – ir Luhansko respubliką, bet tie scenarijai gali būti tarpusavyje susiję.
– Kiek tuose regionuose šiuo metu yra gyventojų ir kaip ten jie gyvena? Ar jų sąskaita Rusija nesieks įgyvendinti savo užmačias?
– Tose Ukrainos teritorijose yra apie 2,5 mln. žmonių. Daugumą jų sudaro pagyvenę žmonės – netrukus tapsiantys pensininkais arba jau pensininkai.
Tačiau drįsčiau abejoti, ar šiuo metu rusams reikėtų pripažinti Donecko ir Luhansko respublikas? Jei jie priimtų tokį sprendimą, būtų uždėtas kryžius ant Minsko susitarimų.
Kita vertus Doneckas ir Luhanskas galėtų susivienyti ir pareikšti, kad laiko save Ukrainos dalimi, kad 2014 m. buvo įvykdytas perversmas, todėl prašo Rusijos pagalbos, o ši įvestų savo kariuomenę.
Jei būtų imtasi panašius scenarijus įgyvendinti, tai užtruktų ne vieną mėnesį. Nors Donecko bei Luhansko respublikas jau dabar ir dabar visiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Tačiau, nepaisant to, bus šie scenarijai įgyvendinami ar – ne, Rusija stengiasi ir stengsis ateityje destabilizuoti situaciją visoje Ukrainoje.
Pastaruoju metu kone kasdien girdime, kad, neva tai, užminuota dešimtys mokyklų, prekybos centrų.
Įsivaizduokit, kaip jaučiasi tėvai, sulaukę žinios, kad jų vaikų mokykla užminuota. Nors netrukus paaiškėja, kad tai – eilinės melagienos, panika tarp žmonių vis tiek sėjasi.
Greičiausiai rusai vien tik tuo neapsiribos. Gali būti bandoma destabilizuoti situaciją panašiai, kaip ji neseniai atrodė Kazachtane.
Tačiau bet kokiu atveju bus siekiama oficialią Ukrainos valdžiai susodinti prie derybų stalo su Donecku ir Luhansku.
– Kaip jums atrodo, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiktų su kažkuo panašaus?
– Laimei, jis šiuo metu rusų primetamus scenarijus ignoruoja ir kol kas jų atsisako. Labai norėčiau, kad jo nuostatos nepasikeistų.
– Kokia Minsko susitarimų perspektyva šiuo metu?
– Vienaip juos skaito Rusija, bet visai kitaip – Ukraina. Mūsų šalies nuostata tokia, kad pirmiausia Rusija turi išvesti savo karines pajėgas iš okupuotų teritorijų ir tik po to jau galima būtų derėtis dėl kokių nors kitų dalykų.
O rusai norėtų pradėti nuo politinių problemų, o, jas išsprendus, galbūt jau išvestų ir savo kariuomenę.
Manyčiau, kad šiuo metu ir Rusija, ir Vakarų šalys bandys Ukrainą palenkti tam tikriems kompromisams.
– Kokiomis nuotaikomis, lūkesčiais ar planais šiuo metu gyvena Ukrainos žmonės? Ar jie jaučiasi gyveną karo akivaizdoje?
– Antradienį mūsų institutas pristatė naujausias sociologines apklausas. Daugiau nei trisdešimt procentų Ukrainos gyventojų mano, kad karas su Rusija bus. Dar panašiai tiek žmonių įsitikinę, kad Rusija specialiai kursto isteriją, kad tik Ukraina neįstotų į NATO ir pakeistų savo užsienio politikos nuostatas, orientuotas Vakarų link.
56 proc. Ukrainos gyventojų pareiškė, kad, ištikus karui, tikrai gintų savo šalį ir kautųsi su priešu.
– Ar tiesa, kad eiliniai ukrainiečiai ginkluojasi?
– Tarkim, jei aš turiu medžioklinį šautuvą, ar aš jau apsiginklavau? Tokio partizanavimo, koks buvo 1943-1945 m. tikrai nebus, tačiau iš tikrųjų kuriama pilietinė šalies gynyba.
Susiję straipsniai
– O kaip vertinate kalbas, esą Vakarai paaukos Ukrainos siekius tapti NATO nare bent jau per pastaruosius dešimt metų, vardan taikesnių santykių su Rusija?
– Vėl gi, norėčiau pasiremti mūsų sociologine apklausa, kuri parodė, kad 65 proc. ukrainiečių pritaria stojimui į NATO. Tik 5 proc. apklaustųjų tiki, kad tai ištiks artimiausiu metu. Taigi, niekas negyvena iliuzijomis, kad Ukraina ryt-poryt taps NATO nare.
Svarbiausia tai, kad šiuo metu Ukraina gauna ginkluotės iš Vakarų ir JAV bei Didžiojoje Britanijoje vyksta informacinės kampanijos mūsų šaliai palaikyti.