Estija nori devynias haubicas iš VDR atsargų perduoti Ukrainai, tačiau tam turi gauti Vokietijos leidimą, nes pradžioje ši ginkluotė buvo parduota Suomijai, o vėliau atsidūrė Estijoje.
„Kiekviena šalis pati sprendžia, kokią pagalbą pasiūlyti Ukrainai. Mums atrodo lavai svarbu padėti Ukrainai visais įmanomais būdais, - kalbėjo K. Kallas. – Estija pasirengusi skirti ginklų ir amunicijos, kad, bendradarbiaujant su savo sąjungininkais, padėtų Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos“.
K. Kallas pavadino Vokietiją „artima ir svarbia Estijos partnere ir sąjungininke“.
Susiję straipsniai
„Esame dėkingi už Vokietijos indėlį į Estijos ir bendrai Europos saugumą“, - sakė ji. Premjerė paminėjo vokiečių indėlį į NATO oro erdvės stebėjimą virš Baltijos šalių bei vadovaujantį Bundesvero vaidmenį Lietuvoje dislokuotame NATO batalione.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį Berlyne priims K. Kallas, Latvijos vyriausybės vadovą Krišjanį Karinšą ir Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Susitikime pirmiausiai bus aptariama Ukrainos krizė ir saugumo padėtis Rytų Europoje.