J. Stoltenbergas patvirtino, kad NATO penktadienį surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu dėl Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę.
Jis pakartojo, kad NATO neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
Tai pirmas kartas, kai NATO viešai pareiškė, kad aktyvuoja savo gynybos planus, kurie buvo parengti po 2014 metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą ir vėlesnės šio pusiasalio aneksijos.
Ž. Mauricas: viena priežasčių, kodėl Rusija griebėsi ginklo – stiprėjanti Ukrainos ekonomika
J. Stoltenbergas Aljanso žingsnio nedetalizavo, bet pabrėžė, kad aktyvuojami „gynybos planai“, leidžiantys dislokuoti pajėgas teritorijoje, „apimančioje visus mūsų aljanso rytus“.
Pasak generalinio sekretoriaus, ši priemonė taip pat „suteikia mūsų kariniams vadams šiek tiek daugiau įgaliojimų, laikantis politiškai apibrėžtų gairių“.
Jis pridūrė, kad gali būti mobilizuota dalis NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurias sudaro 40 tūkst. karių, įskaitant gerai parengtus 7 tūkst. kariškių (daugiausia prancūzų), taip pat Prancūzijos vadovaujamas oro padalinys.
Anot J. Stoltenbergo, penktadienį vyksiančiame viršūnių susitikime taip pat dalyvaus NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija bei ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michel'is.
J. Stoltenbergas perspėjo, kad invazija į Ukrainą turės „ilgalaikių padarinių“ Vakarų aljanso santykiams su Rusija ir NATO saugumo politikai.
„Šiandien neturime visų atsakymų. Tačiau tai bus nauja tikrovė. Po šiandien mūsų matytos invazijos atsiras nauja Europa“, – kalbėjo generalinis sekretorius.
Jo teigimu, Maskva nevertino „rimtai“ pastangas rasti politinį sprendimą įtampai, kilusiai dar iki Ukrainos užpuolimo.
Susiję straipsniai
„Taigi, Rusija užtrenkė duris politiniam sprendimui. Mes dėl to apgailestaujame. Tačiau tokia, deja, yra realybė, kuri kelia sunkių ir labai rimtų pasekmių Ukrainos žmonėms. Be to, tai turi tikrą poveikį ir visų mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Ir tai yra priežastis, dėl kurios stipriname savo buvimą rytinėje aljanso dalyje“, – pridūrė jis.