Larisa su šeima gyvena vos už dešimties kilometrų nuo Kijevo. Pro savo namo langus mato tarptautinį Borispolio oro uostą, virš kurio dangus ankstyvą ketvirtadienio rytą apmirė. Tačiau Larisa paneigė žinias, kad oro uostą rusai susprogdino: „Tikrai būčiau mačiusi pro langus juodus dūmus arba būčiau girdėjusi sprogimus. To kol kas nebuvo. Tik gal buvo apšaudytas šalia esantis karinis aerodromas“.
Pasakodama apie maždaug penktą valandą ryto Kijeve ir jo apylinkėse pasigirdusius sprogimus, Larisa prisipažino neišsigandusi, nes tam jau ruošėsi seniai: „Jau kelias naktis nemiegojau. Paryčiais vis prasibusdavau. Atrodydavo, kad kiekvienas praskrendantis lėktuvas jau praneša apie karo pradžią. O štai šiandien, penktą ryto ir prasidėjo.
Iš pradžių išgirdome šaudymus, o po to – maždaug septynis sprogimus. Visą dieną taip pat aplink girdisi sprogimai. Kaip suprantu sproginėja rusų raketos. Ką gi – karas! Bet prie sprogimų esu pripratusi nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą užpuolė Ukrainą. Viso karo metu dirbau okupuotose teritorijose, dalyvavau atstatant mokyklas.
Pasidalijo vaizdais iš vieno didžiausių Ukrainos miestų: po bombardavimų namai virto griuvėsiais
Šiandien į Kijevą nebuvau nuvažiavusi, bet su draugais nuolat palaikome ryšį. Elektra neišjungta. Telefono ryšis irgi veikia. Žmonės nepanikuoja, nors kai kas vis dėlto prisiminė susikrauti „pavojaus“ kuprines. Kalbama apie kamščius keliuose, bet Kijeve be jų gyvenimas ir anksčiau buvo neįsivaizduojamas“.
Larisa patvirtino informaciją, kad prieš vidurdienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą, ragindamas tėvynainius, kurie moka naudotis ginklais ir pasiryžę ginti savo šalį, vykti į specialius teritorinės gynybos punktus su asmens dokumentais pasiimti ginklus: „Bet tai nereiškia, kad bet kas pasiims ginklus ir vaikštinės gatvėmis.
Teritorinę gynybą kontroliuoja už tai atsakingi pareigūnai. Šalies gynyboje dalyvaujantys žmonės jau pažįsta vieni kitus, žinoma, kas ką sugeba, kieno kokios pažiūros, todėl saviveiklos šioje srityje nebus. Juk karas Ukrainoje jau vyksta aštuonerius metus“.
Larisa su šeima niekur iš Ukrainos išvykti neplanuoja: „Prasidėjęs karas man nebuvo lyg koks absoliučiai netikėtas, nesuvaldomas išgąstis ar šokas. Mūsų name yra ne šiaip sau rūsys, o – tikra trijų metrų gylio slėptuvė. Prasidėjus sprogimams, visa šeima nusileidome į apačią. Tiesa, nelengva buvo sunkiai sergančiai mamai lipti laiptais žemyn. Esame viskuo apsirūpinę maždaug mėnesiui.
Iš namų niekur nevažiuosime. Tokį sprendimą šeimoje priėmėme dar prieš pusę metų. Mes ne šiaip sau priešinsimės, mes ginsime savo namus, kovosime už savo valstybę ir šitą karą tikrai laimėsime“.
Susiję straipsniai
Iki karo pradžios Larisa dar suspėjo namuose pasistatyti krosnį, kad, reikalui esant, jei nebeliks dujų ar elektros, galėtų šeimynai valgyti gaminti: „Gal aš – ne tipiška ukrainietė... Gaila, kad šis pavasaris, taip anksti prasidėjęs – toks liūdnas... Sode jau buvau pradėjusi rožes persodinti.“
Primename, kad ankstų ketvirtadienio rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė karinę invaziją į šalį. Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir Kijevo srityje, pasiuntė savo tankus bei karius. O anksčiau šią savaitę V. Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.