Stokholmas ir Helsinkis kol kas neketina kreiptis dėl narystės NATO, bet dar niekada nebuvo taip arti šio žingsnio, sako analitikai.
„Šiuo metu viskas įmanoma, o NATO šalys signalizuoja, kad paraiška dėl narystės gali būti išnagrinėta per labai trumpą laiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos analitikas Zebulonas Carlanderis iš švedų nevyriausybinės organizacijos „Folk och Forsvar“ – forumo diskusijoms gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais.
„Todėl galvoju, kad tai labai politinis sprendimas“, – sakė jis.
Vokietijos dienraščio apžvalgininkas: šiuo metu V. Putinas galutinai praranda visą išsilavinusią Rusijos visuomenę
Švedija ir Suomija oficialiai nėra prisijungusios, bet nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerės, o savo neutralios pozicijos atsisakė baigiantis Šaltajam karui.
Suomijos parlamentas antradienį turi svarstyti, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu organizuoti referendumą dėl narystės NATO.
Piliečių peticiją pasirašė 50 tūkst. žmonių – tiek parašų reikia, kad klausimas per mažiau nei savaitę būtų perduotas parlamentui.
Peticija bus svarstoma per debatus dėl krizės Ukrainoje.
Nors ministrė pirmininkė Sanna Marin pirmadienio vakarą per „Twiter“ pranešė, kad planuojami parlamento debatai nėra suplanuoti kaip „platesnis pokalbis apie Suomijos politiką dėl karinio prisijungimo ar neprisijungimo“, šios diskusijos kontekstas staiga pasikeitė.
Susiję straipsniai
Pirmą kartą dauguma (53 proc.) suomių pritaria stojimui į NATO, rodo visuomeninio transliuotojo „Yle“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Šis skaičius dabar yra beveik dvigubai didesnis nei buvo prieš mėnesį, kai laikraštis „Helsingin Sanomat“ paskelbė, kad parama narystei NATO yra 28 procentai.
"(Tai) visiškai istorinis ir išskirtinis rezultatas“, – AFP sakė Charly Salonius-Pasternakas iš nepriklausomo tyrimų instituto FIIA.
Parama narystei NATO dabar taip pat neregėtai didelė Švedijoje. Praėjusį penktadienį visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad stojimui į Aljansą pritaria 41 proc. švedų.