JAV vadovaujamos karinės organizacijos lyderiai ketvirtadienį Briuselyje rinksis į neeilinį viršūnių susitikimą, Vakarų valstybėms susidūrus su aštriausia saugumo krize per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Pasak J. Stoltenbergo, sąjungininkai patvirtins planus siųsti keturias „kovines grupes“ į rytines nares Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją. Anksčiau NATO jau permetė tūkstančius karių arčiau Rusijos.
„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje“, – sakė generalinis sekretorius.
Nenorėdamas įsitraukti į platesnį konfliktą su Maskva, Aljansas atmetė narystės neturinčios Ukrainos prašymus įsikišti ir padėti sustabdyti įnirtingą Maskvos puolimą įvedant neskraidymo zoną.
Vis tik sąjungininkės siunčia Ukrainai ginklus, skirtus padėti jai kovoti su Kremliaus pasiųstais kariais.
Kijevas taip pat prašo oro erdvės sistemų ir karinių lėktuvų. Šiuos raginimus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pakartoti, kai vaizdo ryšiu kreipsis į NATO lyderius.
„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas.
JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.
„Cheminio ginklo naudojimas visiškai pakeistų konflikto pobūdį, tai būtų akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir turėtų labai rimtų pasekmių“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, NATO šalių lyderiai taip pat aptars „Kinijos vaidmenį“ kare, tvyrant būgštavimams, kad Pekinas galėtų padėti Maskvai.
„Kinija teikia Rusijai politinę paramą, be kita ko, skleisdama akivaizdų melą ir dezinformaciją. Sąjungininkai nerimauja, kad Kinija gali suteikti ir materialinės paramos Rusijos invazijai“, – nurodė J. Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad lyderiai paragins Kiniją vykdyti savo, kaip JT Saugumo Tarybos narės, pareigas, neremti Rusijos karinės kampanijos ir prisijungti prie likusio pasaulio raginimų nedelsiant taikiai užbaigti šį karą“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
