Vokietijos laukia nemenkas uždavinys po Rusijos invazijos į Ukrainą modernizuoti savo kariuomenę

Pasenusi įranga, apgailėtina biurokratija, demotyvuoti kariai – Vokietijos laukia nemenkas uždavinys modernizuoti savo kariuomenę, ji tai pažadėjo padaryti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 29, 2022, 10:26 AM

Praėjus trims dienoms, kai prasidėjo puolimas, kancleris Olafas Scholzas svarbioje kalboje pažadėjo skirti kariuomenei specialų 100 milijardų eurų biudžetą, taip pat kasmet skirti gynybai daugiau nei du procentus bendrojo vidaus produkto.

AFP nagrinėja Bundesvero padėtį ir kaip jis ketina panaudoti finansus, didžiausiai Europos ekonomikai rengiantis persiginkluoti – toks politikos pasikeitimas laikomas istoriniu.

Ar Vokietija gali apsiginti?

Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą valandomis Vokietijos sausumos armijos vadas Alfonsas Maisas sukrėtė visą šalį, kai pareiškė, jog „galimybės, kurias galime pasiūlyti politikams paremti (NATO), nepaprastai ribotos“. Bundesveras yra „daugiau ar mažiau plikas“, parašė jis socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Gynybos komisarė Eva Hoegl naujausioje metinėje Bundesvero ataskaitoje paskelbė, kad kariuomenė yra „nerimą keliančios“ būklės. Anot Marcuso Faberio, gynybos specialisto ir liberalios FDP partijos parlamento nario, šiuo metu ji net nepajėgtų atlikti savo pagrindinės funkcijos – apginti Vokietiją užpuolimo atveju.

1955 metais įkurtą kariuomenę bėgant metams nualino taupymo priemonės. Mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinio jūrų laivyno laivų yra „visiškai veikiantys“, teigiama gruodį paskelbtoje ataskaitoje apie kariuomenės būklę. Daugelis šalies naikintuvų netinkami skraidyti. Kalbant apie antžeminę įrangą, iš 350 „Puma“ kovinių mašinų tik 40 laikomos „tinkamomis karui“. Net jei turėtų įrangą, Vokietijos armijai neužtektų žmonių ją valdyti – turint 180 tūkst. karių (1990 m. jų buvo 500 tūkst.), jai trūktų tūkstančių žmonių, reikalingų invazijai atremti.

Ką reikia taisyti?

E. Hoegl mano, kad, užuot tiesiog metus pinigus naujai įrangai, „reikia modernizuoti ir planavimo bei viešųjų pirkimų struktūras“, kad būtų galima pasiekti tikrų pokyčių. Kariuomenė turi decentralizuotą struktūrą, dėl kurios vietos valdžios institucijos gali kontroliuoti pastatų statybą ir priežiūrą, o tai reiškia, kad paprasčiausi projektai gali užtrukti kelerius metus. Yra daugybė kareivinių, kuriose trūksta sanitarinių patalpų, elektros lizdų, karšto vandens ar net geriamojo vandens. Vienu atveju atnaujinimas truko 23 metus. Tai „ne tik kelia kareivių nusivylimą, bet kartais prarandamas ir pasitikėjimas politiniu procesu“, – sakoma E. Hoegl pranešime.

Koblence įsikūrusi Centrinė viešųjų pirkimų tarnyba, kurioje dirba apie 10 tūkst. žmonių, taip pat sulaukė kritikos dėl per lėtos ir išpūstos veiklos. „Net mažiems pirkimams nustatytos sudėtingos procedūros“, – teigia M. Faberis. Bundesveras metų metus laukia naujų šautuvų, kurie pakeis senstančius G36 modelius. Keli gamintojai sukūrė naujus ginklus, tačiau procesas įstrigęs. Elitinėms kalnų pėstininkų pajėgoms labai reikia naujų slidžių, taip pat reikia keisti pasenusius kariuomenės parašiutus. Siekdama pagerinti situaciją, vyriausybė ketina padidinti išlaidų limitus, kuriuos viršijus reikia skelbti konkursus.

Kas yra pirkinių sąraše?

Vokietija jau paskelbė, kad pakeis savo senstančius naikintuvus „Tornado“ nauju amerikietiškų viršgarsinių naikintuvų F-35 ir „Eurofighters“, kurių kiekvienas kainuoja apie 100 mln. eurų, laivynu. Ji taip pat planuoja ilgesniu laikotarpiu pirkti SCAF Europos naikintuvų ir įsigyti iš Izraelio bepiločių skraidyklių – tokią galimybę iki Rusijos puolimo valdančioji koalicija atmetė.

Vokietija taip pat svarsto galimybę įsigyti Iš Izraelio priešraketinio skydo sistemą, kuri galėtų apsaugoti ir kaimynines Europos Sąjungos valstybes. Svarstoma ir apie Izraelio „Arrow 3“ sistemą, kuri kainuoja apie du milijardus eurų ir galėtų pradėti veikti nuo 2025 metų. Atitinkama radiolokatorių sistema būtų įdiegta trijose vietose Vokietijoje, o stebėjimo duomenys būtų perduodami į centrą, kuriame kariai visą parą stebėtų grėsmes. Jei būtų pastebėta raketos ataka, „Arrow 3“ būtų pasiųsta perimti raketą erdvėje ir ten ją sunaikintų. Galvojama ir apie naują Europos kovos tanką „Main Ground Combat System“ (MGCS), bet ne anksčiau kaip 2035 metais. Pakeisti reikės ir transporto sraigtasparnius, tikriausiai į amerikietiškus „Chinooks“.

Pasak M. Faberio, reikės iš viso „iki aštuonerių metų“, kad visa kariuomenės įranga atitiktų šiuolaikinius standartus. Tačiau net ne visi Vokietijoje to nori.

Praėjusią savaitę apie 600 visuomenės veikėjų, įskaitant politikus, religinius veikėjus ir menininkus, pasirašė internetinį kreipimąsi, kuriame pasmerkė tai, ką jie vadina „ginklavimosi varžybomis“, ir perspėjo, kad dėl to bus mažinamos išlaidos kitiems sektoriams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.