Geresnė kariuomenė neturi didelės reikšmės, jei jos mobilumas yra ribotas.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sutelkė dėmesį į ES kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų paruošimą greitam karių ir tankų transportavimui. Žemyno gynybos programai labai svarbu sumažinti kliūtis ir sutvirtinti kelius bei tiltus, kuriais naudojasi ir kariškiai, ir civiliai. Tačiau, nepaisant šių rūpesčių, ES neskuba didinti išlaidų šiam klausimui.
„Kuo toliau į rytus, tuo labiau infrastruktūra neatlaiko didelio JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų tankų svorio“, – sakė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hogdesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.
„Turime parodyti, kad galime judėti taip pat greitai arba greičiau už Rusijos Federaciją Suvalkų koridoriuje [tarp Lenkijos ir Lietuvos] arba Rumunijoje.“
Praėjusiais metais buvo susitarta dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), ES infrastruktūros projektų finansavimo priemonės, pagal kurią kariniam mobilumui skiriama 1,7 mlrd. eurų – mažiau nei iš pradžių siūlyta skirti 6,5 mlrd. eurų (tačiau daugiau nei nulis, už kurį pasisakė kai kurie šalininkai). Biudžeto mažinimas atrodė gera idėja dar tada, kai ES vadovai manė, jog karas yra tolimas scenarijus.
Ketvirtadienį ES diplomatai susitarė su Europos Komisija dėl beveik 340 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio paketo panaudojimo 22 daugiausia nedidelio masto projektams pagal šią programą – daugiausia Vidurio Europoje.
Šie projektai apima geležinkelio jungčių iš Antverpeno į Vokietiją stiprinimą, kad ilgesni traukiniai galėtų judėti į rytus, dviejų Lenkijos oro uostų modernizavimą ir transporto jungčių su Tapos karine baze Estijoje stiprinimą.
Vienas derybose dalyvavęs pareigūnas sakė, kad šalys taip pat susitarė kitą projektų finansavimo etapą perkelti iš rugsėjo mėn. į gegužės mėn.
Kritikai skundžiasi, kad finansavimo mastas yra gerokai mažesnis už tai, ko reikia žemynui pasirengti karinei grėsmei, o kai kurie Europos Parlamento nariai reikalauja, kad išlaidos būtų didinamos daug sparčiau.
„Pinigai yra absurdiški“, – sakė europarlamentaras iš Rumunijos Marian-Jean Marinescu. Europos liaudies partijos įstatymų leidėjas buvo vienas iš Parlamento vadovų derybose dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Pasak jo, galutinė sutarta suma yra „beveik niekas“, palyginti su bloko strateginiais poreikiais.
Anot Komisijos aukšto rango pareigūno, dirbančio šiuo klausimu, nepaisant ankstesnio skepticizmo, dėl karo karinio mobilumo išlaidų poreikis pasisuko „180 laipsnių kampu“.
„Europoje vyravo nuomonė, kad gynybai išlaidų nereikia, – sakė Georgas Riekelesas, dirbantis Briuselyje įsikūrusiame Europos politikos centre (European Policy Centre). - Nuo vasario 24 d. [kai Rusija užpuolė Ukrainą] šis vaizdas visiškai pasikeitė“.
Infrastruktūros problemos buvo akivaizdžios jau daugelį metų, NATO plečiantis į Rytus, tačiau išlaidos keliams ir geležinkeliams nebuvo skiriamos.
2017 m. B.Hodgesas vadovavo JAV kariams, išsilaipinusiems Bremerhafene, šiaurės vakarų Vokietijoje. Nors uosto infrastruktūra atitiko visus reikalavimus, išvykimo keliai buvo netinkami. „Yra didelė kliūtis dėl to kaip greitai galima išvažiuoti į kelią, – sakė jis. – Nesvarbu, kokio dydžio uostas, jei nesi pasiruošęs greitam judėjimui, tada viskas sustoja.“
„Tinkamas kovai“
Tai problema, kadangi Aljansas siekia sustiprinti savo pajėgas rytuose tam, jog atgrasytų Rusiją.
„Vien tik patekti į Rumuniją per Karpatų kalnus su tanku ant sunkvežimio labai sunku.“ – sakė Hodgesas.
Nors NATO koordinuoja karinius veiksmus, ji nefinansuoja tiltų, geležinkelių ir kelių. Būtent šioje srityje ES turėtų prisidėti pasitelkdama Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
„[Kariškiai] naudojasi ta pačia infrastruktūra kaip ir civiliai, todėl susiduria su tomis pačiomis problemomis, – sakė Komisijos pareigūnas. - „Jie susiduria su problemomis uostuose, norėdami pereiti nuo laivų prie geležinkelių, jie susiduria su tais pačiais trikdžiais miestų mazguose arba su tais pačiais sutrumpintais traukinių maršrutais, jie susiduria su tomis pačiomis problemomis, kad tam tikri oro uostai nėra sujungti su geležinkeliais.“
Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo lėšos skirtos oro uostams sujungti su geležinkeliais, tiltams stiprinti ir uostuose atlaisvinti erdvę greitam iškrovimui. Kiti didesni projektai, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ – 5,8 mlrd. eurų vertės europinė standartinio pločio traukinių jungtis, einanti per Estiją, Latviją ir Lietuvą į Lenkiją, – taip pat įvardijami kaip itin svarbūs gynybai.
Ketvirtadienį patvirtinus projektus, 5 mln. eurų bus skirta kariniams pajėgumams „Rail Baltica“ Latvijos dalyje didinti.
Didžiausias patvirtintas finansavimas – 60 mln. eurų „Via Baltica“, kelių jungčiai per Baltijos šalis, kuri vargu ar yra didelė investicija, nes nauji projektai paprastai kainuoja milijardus.
Marinescu nori, kad blokas imtųsi veiksmų dabar, o ne lauktų kito septynerių metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) infrastruktūros biudžeto 2028 m.
„Turime ką nors padaryti dabar“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Parlamento Transporto komitete vykusiuose debatuose jis pasiūlė pasinaudoti ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemone, nes dar nėra skirta apie 232 mlrd. eurų iš po pandemijos fondo paskolų.
„Dalis šių pinigų... galėtų būti panaudota mūsų poreikiams, susijusiems su dvejopos paskirties infrastruktūra“, – sakė M.Marinescu.
Šią savaitę daugiau nei 60 Europos Parlamento narių iš įvairių politinio spektro frakcijų išsiuntė laišką, ES vadovams ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad „atkreiptų ... dėmesį į neatidėliotiną poreikį padidinti karinio mobilumo programą“.
Tai reiškia, kad daugiau ES lėšų bus skiriama „strategiškai skubiems projektams, ypač rytinėje ES dalyje“, taip pat bus supaprastintos projektų įvertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Parengta pagal Politico inf.
