Nekantriai lauktoje kalboje, laikomoje iki šiol išsamiausiu JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareiškimu Kinijos klausimu, A. Blinkenas sakė, kad Pekinas kelia „rimčiausią ilgalaikį iššūkį tarptautinei tvarkai“, nors pastaraisiais mėnesiais Jungtinės Valstijos atrodė labiau susitelkusios į Rusijos invaziją Ukrainoje.
„Kinija – vienintelė šalis, turinti tiek ketinimų pertvarkyti tarptautinę tvarką, tiek vis didesnę ekonominę, diplomatinę, karinę ir technologinę galią tai padaryti“, – A. Blinkenas sakė George'o Washington'o universitete.
„Pekino vizija atitolintų mus nuo visuotinių vertybių, kurios lėmė didelę dalį pasaulio pažangos per pastaruosius 75 metus, – kalbėjo jis. – Prezidentas Bidenas mano, kad šis dešimtmetis bus lemiamas.“
J. Bideno administracija neseniai pateikė naujus prekybos sistemos metmenis Azijai ir kartu su Europos Sąjunga įkūrė forumą, kurio siekis – nustatyti technologijų standartus ir sutelkti pastangas suvienyti panašių vertybių besilaikančias šalis, Kinijai įsigalėjus kai kuriuose naujose srityse, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto technologijose.
JAV diplomatijos vadovas pripažino stiprėjantį konsensusą, kad kitos šalys Kinijos pasirinkto kurso negali pakeisti. A. Blinkenas sakė, kad vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui Kinija tapo „represyvesnė namuose, agresyvesnė užsienyje“.
„Vis labiau sutariama, kad reikia santykius su Pekinu vertinti labiau realistiškai“, – pridūrė valstybės sekretorius.
Tačiau jis pridūrė: „Jeigu reikės konkrečių veiksmų išspręsti susirūpinimui, kurį išsakėme mes ir daugelis kitų šalių, mes atsakysime teigiamai.“
Šaltojo karo nebus
A. Blinkeno kalba, per kurią jis nesileido į retorikos vingrybes ir nepateikė jokių netikėtumų, akivaizdžiai skyrėsi nuo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo stiliaus, kai jis skelbdavo griežto tono pareiškimus apie pasaulio masto priešpriešą su Kiniją.
Per keliones Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur Kinija yra investavusi milijardus dolerių į infrastruktūros projektus, A. Blinkenas nesureikšmindavo konkurencijos su Pekinu ir neragindavo valstybių rinktis kurią nors pusę.
„Nesiekiama konflikto arba naujo šaltojo karo. Priešingai, mes pasiryžę išvengti ir viena, ir kita, – ketvirtadienį kalbėjo A. Blinkenas. – Nesiekiame atriboti Kinijos nuo didžiosios galios vaidmens arba neleisti Kinijai – ar bet kuriai kitai šaliai – auginti savo ekonomikos arba ginti savo žmonių interesus.“
Visgi valstybės sekretorius pažymėjo, kad ginant pasaulinę tvarką, įskaitant tarptautinės teisės principus ir susitarimus, „visoms šalims, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kinija, būtų įmanoma sugyventi ir bendradarbiauti“.
Jis atkreipė dėmesį į klimato kaitos problemas ir sakė, kad kad JAV ir Kinija, paskleidžiančios daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dirbo kartu, siekdamos pažangos per pernai Glazge įvykusį viršūnių susitikimą. Anot A. Blinkeno, sveika konkurencija švarios energetikos srityje būtų naudinga visam pasauliui.
A. Blinkenas kalbėjo apie galimybes bendradarbiauti, nors ir vėl apkaltino Pekiną vykdant uigūrų mažumos genocidą, taip pat smerkė Kinijos „brutalią kampaniją“ Tibete ir susidorojimą su demokratiniu judėjimu Honkonge.
Grįžtantis dėmesys Azijai
Pareiškęs, kad Kinija „taps Amerikos diplomatijos išbandymu, kokio dar nesame matę“, A. Blinkenas paskelbė, kad Valstybės departamente bus įkurtas „Kinijos biuras“ („China House“), koordinuosiantis politiką visuose regionuose.
A. Blinkeno kalba, kurią jis planavo pasakyti anksčiau šį mėnesį, bet turėjo atidėti, kai susirgo COVID-19, buvo paskelbta tuojau po J. Bideno kelionės į Pietų Korėją ir Japoniją, taip pat pirmojo Vašingtone surengto Pietryčių Azijos lyderių susitikimo.
Didžiųjų valstybių politikos ekspertas Joshua Shifrinsonas, dirbantis Vašingtone veikiančiame Wilsono centre, sakė, kad J. Bidenas atrodo nusiteikęs skirti daugiau dėmesio užsienio politikai, praėjus 15 mėnesių nuo jo kadencijos pradžios. Per šį laikotarpį pasaulį toliau krėtė koronaviruso pandemija, įvyko kontroversiškas pajėgų išvedimas iš Afganistano ir įsiplieskė karas Ukrainoje.
„Jis mėgina atitolti nuo gaisrų gesinimo taktikos užsienio politikoje ir sugrįžti prie strateginio ilgalaikio mąstymo, kurį norėjo pademonstruoti“, – aiškino ekspertas.
J. Bidenas pirmadienį sukėlė šurmulį, Tokijuje išsakęs atviriausią per kelis dešimtmečius pažadą, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną karinėmis priemonėms, jeigu neatsiejama Kinijos dalimi šią salą reiškiantis Pekinas surengtų invaziją.
A. Blinkenas vėl pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nenukrypo nuo savo ilgalaikės pozicijos ir sakė, kad įtampą didino būtent Pekinas, be kita ko, beveik kasdien siųsdamas karinius lėktuvus skraidyti netoli Taivano.
„Mūsų politika nepasikeitė, pasikeitė Pekino didėjantis spaudimas“, – pažymėjo valstybės sekretorius.
