Abi šiaurės kaimynės, turinčios ilgas sienas prie Baltijos jūros, praėjusį mėnesį pateikė paraiškas prisijungti prie karinio aljanso, kilus susirūpinimui dėl saugumo po to, kai Rusija vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, nors tam prieštarauja Turkija.
Šių valstybių prisijungimas prie aljanso reikštų, kad Baltijos jūros pakrantę, išskyrus trumpą ruožą Kaliningrade ir Sankt Peterburge, apsuptų NATO narės.
„Taigi, žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, kariniu požiūriu jiems tai būtų labai problemiška, o NATO tai būtų labai naudinga“, – sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas M.Milley.
Susiję straipsniai
„Baltijos (jūra) yra labai svarbi strateginiu požiūriu, tai vienas iš didžiųjų pasaulio jūrų kelių“, – pridūrė M.Milley.
Apie tai M.Milley kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos ministru pirmininku ir Švedijos gynybos ministru prieš kasmetines NATO pratybas Baltijos jūroje, kuriose dalyvauja Švedija ir Suomija.
Praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO Rusijai nekils grėsmė, nors perspėjo, kad Maskva atsakys, jei JAV vadovaujamas aljansas sustiprins karinį aljansą šiaurės šalimis.
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson JAV karinį vizitą apibūdino kaip konkretų prezidento Joe Bideno garantijų, duotų jai ir Suomijos Prezidentui Sauliui Niinisto, kai jie gegužės mėnesį lankėsi Vašingtone, įrodymą.
„Tai stiprus signalas pasauliui. Tai taip pat rodo, kad saugumo garantijų, apie kurias prezidentas J. Bidenas labai atvirai kalbėjo (...) Baltuosiuose rūmuose, iš tikrųjų laikomasi ir parodoma konkrečiais veiksmais“, – sakė ji.
Parengta pagal „Reuters“ inf.