Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje yra kritiniame etape, kuris gali nulemti ilgalaikę konflikto baigtį, teigia keli šaltiniai, susipažinę su JAV ir kitų Vakarų šalių turimais duomenimis.
Šis lemiamas momentas taip pat gali priversti priimti sunkų sprendimą Vakarų vyriausybes, kurios iki šiol siūlė paramą Ukrainai, nuolat didindamos savo ekonomikų ir nacionalinių ginklų atsargų kainą.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas yra pasirengęs vadovauti beveik 50 šalių darbo grupei, skirtai krizei aptarti, kai, pasak aukšto JAV gynybos pareigūno, didžiausia NATO narė tikisi daugiau naujienų apie perduodamus ginklų ir įrangos paketus Ukrainai.
Ukrainos pareigūnai išreiškė nusivylimą, kad ši gyvybiškai svarbi amunicija, atrodo, į kovą patenka pavieniui, ir išreiškė nuogąstavimus, kad Vakarų įsipareigojimai lemiamu momentu gali susilpnėti.
„Manau, kad netrukus pasieksite tašką, kai vienai ar kitai pusei pasiseks, – CNN kalbėjo aukštas NATO pareigūnas. – Arba rusai pasieks Slovjanską ir Kramatorską, arba ukrainiečiai juos čia sustabdys. Ir jei ukrainiečiai sugebės išlaikyti liniją čia, susidūrę su tokiu skaičiumi pajėgų, tai bus svarbu.“
Trys galimos baigtys
Vakarų pareigūnai atidžiai stebi tris galimus scenarijus, kurie, jų manymu, gali išsivystyti.
Rusija gali toliau palaipsniui siekti laimėjimų dviejose svarbiausiose rytinėse provincijose arba mūšio linijos gali sutvirtėti ir virsti aklavietėmis, kurios užsitęs mėnesius ar metus, o tai gali lemti didžiulius nuostolius abiejose pusėse ir lėtai besitęsiančią krizę, kuri ir toliau smukdys pasaulio ekonomiką.
Dar yra, pareigūnų nuomone, trečia, bet mažiausiai tikėtina galimybė: Rusija gali iš naujo apibrėžti savo karo tikslus, paskelbti, kad pasiekė pergalę, ir bandyti užbaigti kovas. Kol kas toks scenarijus atrodo stipriai optimistinis, teigia šaltiniai.
Jei Rusijai pavyks įtvirtinti kai kuriuos savo laimėjimus rytuose, JAV pareigūnai vis labiau baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali galiausiai pasinaudoti ta teritorija kaip placdarmu ir toliau veržtis į Ukrainą.
„Esu įsitikinęs, kad jei Ukraina nebus pakankamai stipri, jie žengs toliau, – antradienį perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas paraginti Vakarus greičiau atsiųsti daugiau ginklų. – Mes parodėme jiems savo jėgą. Ir svarbu, kad šią stiprybę kartu su mumis parodytų ir mūsų Vakarų partneriai.“
Pasak jo, Vakarų karinė pagalba „turi ateiti greičiau“, jei Ukrainos sąjungininkai nori sustabdyti Rusijos teritorines ambicijas.
Vakarų pareigūnai iš esmės mano, kad Rusijos padėtis rytuose yra palankesnė vien dėl ženkliai platesnių pajėgų gretų.
„Vis dėlto Rusijos pažanga nėra iš anksto nulemta“, – sakė vienas aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas.
Konflikto fronto linijose įsivyravus sekinančiam karui, paremtam artilerijos ugnimi, abi pusės patyrė didžiulių nuostolių ir dabar susiduria su galimu gyvosios jėgos trūkumu. Rusija taip pat neteko net trečdalio savo sausumos pajėgų , o JAV žvalgybos pareigūnai viešai pareiškė, kad Rusija sunkiai pasieks kokių nors rimtų laimėjimų be visiškos mobilizacijos – politiškai pavojingo žingsnio, kurio V. Putinas kol kas nenori žengti.
Kol kas kovos sutelktos dviejuose gimininguose miestuose, esančiuose priešingose Šiaurės Donecko upės pusėse – Severodonecke ir Lysyčanske. Ukrainos kovotojai šiuo metu kaunasi dėl kiekvieno Severodonecko namo ir gatvės, nors Vakarų analitikai mano, kad Ukraina turi daugiau šansų apginti Lysychanską, kuris yra aukštumoje.
Taip pat pranešama apie nerimą keliančių požymius, kad Rusija bando atkirsti miesto aprūpinimo linijas, žengdama iš pietryčių.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė: „Daugeliu atžvilgių mūsų Donbaso likimas sprendžiasi“ aplink šiuos du miestus.
Pirmenybė teikiama sovietinėms sistemoms
JAV pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Vakarų ginkluotė vis dar tebeplūsta į kovos fronto linijas, tačiau vietiniai pranešimai apie ginklų trūkumą – ir nusivylę Ukrainos pareigūnų prašymai fronto linijose – kelia klausimų, kaip efektyviai veikia tiekimo linijos. Ukraina prašė ne tik sunkiosios artilerijos, bet ir dar paprastesnių atsargų, pavyzdžiui, šaudmenų.
Šaltinių teigimu, iš dalies problema yra ta, kad Ukrainai pritrūkus senos sovietinės amunicijos, tinkančios esamoms sistemoms, taip pat kilo kliūčių, trukdančių išmokyti savo karius naudotis vakarietiškomis, NATO reikalavimus atitinkančiomis sistemomis. Toks karių mokymas naudotis šiomis sistemomis užima daug laiko, o reikalingi kariai atitraukiami nuo mūšio lauko.
Pasak vieno su JAV žvalgyba susipažinusio CNN šaltinio, kai kuriais atvejais Ukraina paprasčiausiai nusprendžia nenaudoti nepažįstamų vakarietiškų sistemų. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad gavo šimtus bepiločių orlaivių „Switchblade“, kai kurie daliniai mieliau naudoja komercinius dronus su sprogmenimis, kurie yra patogesni naudoti.
Šio mėnesio pradžioje J.Bideno administracija paskelbė apie naują pagalbos paketą, į kurį įtraukta didelio judrumo artilerijos raketų sistema HiMARS, kurios Ukraina skubiai prašė jau keletą savaičių.
Tačiau, nors nedidelė Ukrainos karių grupė beveik iš karto po to, kai buvo paskelbta apie paketą, pradėjo mokytis dirbti su šia sistema, jai reikia trijų savaičių mokymų ir ji dar nepradėta naudoti kovoje. Aukšto rango gynybos pareigūnas pasakė tik tiek, kad sistema į Ukrainos frontą pateks „netrukus“.
Tuo tarpu kitur pasaulyje vis dar liko ribotas skaičius sovietinių laikų amunicijos, kuri gali būti išsiųsta į Ukrainą. JAV ragina senesnių atsargų turinčias šalis išsiaiškinti, ką jos gali perduoti Ukrainai, tačiau, pasak JAV pareigūno, nuolatinė artilerijos ugnis Ukrainai ir ją aprūpinančioms sąjungininkėms greitai „nušluoja nuo žemės paviršiaus“ sovietinę techniką.
Nors JAV turi aiškų vaizdą apie Rusijos nuostolius mūšio lauke, joms nuo pat pradžių sunkiai sekėsi įvertinti Ukrainos kovinę galią. Pareigūnai pripažino, kad JAV neturi aiškaus vaizdo, kur patenka Vakarų ginklai ir kaip efektyviai jie naudojami, kai kerta Ukrainos sieną, todėl žvalgybos prognozės apie kovas yra sunkios, o politiniai sprendimai dėl to, kaip ir kada aprūpinti Ukrainą atsargomis, – ne mažiau sudėtingi.
Aukšto rango Bideno administracijos pareigūnas CNN sakė, kad JAV stengiasi „geriau suprasti jų suvartojimo greitį ir operatyvinį tempą“, kai buvo konkrečiai paklaustas, ar Ukrainai trūksta šaudmenų ir ginklų.
„Sunku pasakyti“, – sakė CNN kalbintas pareigūnas.
Akivaizdu, kad Ukraina intensyviai naudoja JAV ir kitų Vakarų valstybių tiekiamą artileriją, nes didelė jos dalis keliauja į šalį ir iš jos remontui.
Šis aklas dėmuo iš dalies yra dėl to, kad Ukraina ne viską pasakoja Vakarams, sako Vakarų pareigūnai. Be to, kadangi kovos vyksta tokioje mažoje teritorijoje palyginti netoli Rusijos, Vakarų žvalgybos tarnybos neturi tokio matomumo kaip kitur.
„Nusileidus iki taktinio lygmens, ypač toje vietoje, kur vyksta didžioji dalis kovų, jos yra toliau nuo mūsų, arčiau Rusijos, o pajėgos yra tankiau sutelktos labai, labai arti viena kitos, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Taigi sunku susidaryti gerą detalų vaizdą apie kovų būklę rytuose.“
Taip pat sunku nuspėti, kaip šiuo lemiamu momentu seksis Ukrainos kariuomenei, nes didėjant aukų skaičiui į kovą siunčiami paskubomis apmokyti civiliai savanoriai, pridūrė NATO pareigūnas.
„Vienas dalykas – turėti žmonių, bet klausimas, ar jie pasirengę kovai? Manau, kad tai bus svarbus veiksnys“, – sakė pareigūnas.
Kitų V.Putino veiksmų prognozė
Tuo tarpu JAV ir kiti Vakarų pareigūnai nemato jokių ženklų, kad V. Putino pasiryžimas tęsti brangiai kainuojantį karą būtų sumažėjęs.
„Kalbant apie strateginius tikslus, kuriais, mūsų nuomone, V.Putinas siekia Ukrainos, nematau jokių ženklų, kad jie pasikeitė, – sakė NATO pareigūnas. – V.Putinas vis dar tiki, kad galiausiai jam pasiseks ir jis fiziškai kontroliuos arba įgaus tam tikrą politinę Ukrainos kontrolę arba didelę jos dalį, arba, idealiu atveju, visą Ukrainą.“
Tačiau net jei V. Putino įsipareigojimas išlieka geležinis, vis dažniau suvokiama, kad Vakarų įsipareigojimas gali būti kitoks.
Užsitęsus kovoms, Vakarų vyriausybių išlaidos vis didėja. Kai kurios Vakarų vyriausybės, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, susirūpino, kad Ukrainai dovanojamų ginklų srautas sumažino jų pačių gynybai svarbias nacionalines atsargas.
„Aukštas administracijos pareigūnas pripažino, kad JAV tai kelia pagrįstą susirūpinimą.
Be abejo, dar yra ir aukštų energijos kainų bei didelės infliacijos problema. Kadangi šios išlaidos pradeda daryti poveikį paprastiems JAV ir Europos piliečiams, o žiniasklaidos dėmesys pradeda atitrūkti nuo kasdienių kovų, kai kurie pareigūnai baiminasi, kad Vakarų parama Ukrainai gali susilpnėti.
Ukrainos kariuomenės tarptautinio legiono atstovas spaudai pirmadienį pasišaipė iš Ukrainos karinių globėjų „pasitikėjimo savimi jausmo“, sakydamas, kad šaliai reikia kur kas daugiau paramos, jei ji nori įveikti Rusijos invaziją.
„Atrodo, kad mūsų Vakarų partnerius apėmė tam tikras pasitikėjimo savimi jausmas, kad ginklų, kuriuos Ukraina jau gavo, pakaks karui laimėti“, – spaudos konferencijoje sakė Tarptautinio legiono Ukrainos gynybai atstovas spaudai Damienas Magrou. – Taip nėra! Jos ne iš tolo neprilygsta tam, kas galėtų priartinti prie to, kas leistų mums nugalėti rusus mūšio lauke.“
Parengta pagal CNN inf.
